Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Lietuvos gėjų lyga ir ILGA Europe pateikė poziciją Europos Tarybos Ministrų komitetui dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimo byloje Macatė prieš Lietuvą. Pozicija pateikta atsižvelgiant į vėliausią Vyriausybės pateiktą veiksmų planą įgyvendinant šį sprendimą.
Ši byla susijusi su pareiškėjos sudarytu šešių pasakų rinkiniu, iš kurių dviejose vaizduojama tos pačios lyties asmenų santuoka. Po knygos išleidimo 2013 m. jos platinimas buvo laikinai sustabdytas, o po metų atnaujintas, kai knyga buvo pažymėta įspėjamąja etikete, kurioje nurodyta, kad jos turinys gali būti žalingas jaunesniems nei 14 metų vaikams. Teismas nustatė, kad knygai taikytomis priemonėmis buvo siekiama apriboti vaikų prieigą prie informacijos, kurioje vaizduojami tos pačios lyties asmenų santykiai, ir tuo nebuvo siekiama jokių tikslų, kuriuos būtų galima pripažinti teisėtais.
Pozicijoje išryškinama, kad teisinio reguliavimo egzistavimas, kuriame įtvirtinta, kad „neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, kuria menkinamos šeimos vertybės, propaguojama kitokia santuokos ir šeimos kūrimo samprata, nei įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse” prisideda prie LGBTIQ+ bendruomenės diskriminacijos ir iniciatyvų nukreiptų prieš juos kūrimo. Ši įstatymo nuostata leidžia atsirasti iniciatyvoms, diskriminuojančioms LGBTIQ+ asmenis ir jų šeimas. Atskirais atvejais galiojanti įstatymo norma gali būti panaudota kaip teisinis pagrindas LGBTIQ+ vaikų ar jaunuolių diskriminacijai formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose. LGBTIQ+ bendruomenės atskirtis grindžiama politika, kuri turi pasekmių LGBTIQ+ bendruomenei, nes neigiamai veikia psichologinę sveikatą, įskaitant didesnę nuotaikos sutrikimų, piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis, alkoholiu ir generalizuoto nerimo sutrikimo riziką.
2023 m. gruodį Vilniaus centre grupė žmonių, šaukdami „Lietuva nepripažįsta LGBTI”, smurtu užpuolė homoseksualių asmenų porą. Tai vaizdžiai iliustruoja, kaip dalis visuomenės interpretuoja galiojančias LGBTIQ+ bendruomenės teises ribojančias teisines nuostatas ir kaip tai sukuria šaltą poveikį LGBTIQ+ bendruomenei bei kartu skatina tokius priešiškumo ir smurto atvejus. Tai atitinka 2023 m. rugsėjo atvejį, kai LGBTIQ+ aktyvistus persekiojo organizuota „tradicinių šeimos vertybių” šalininkų grupė, kuri taip pat naudojo labai panašią retoriką, o tai savo ruožtu leidžia daryti prielaidą apie netiesioginį neigiamą šios nuostatos poveikį ir jos indėlį į mažėjančią LGBTIQ+ aktyvizmo erdvę Lietuvoje.
Nerimą kelia mintis, kad ši įstatymo nuostata gali būti naudojama LGBTIQ+ bendruomenei cenzūruoti. Kai kurie politikai, balsavę prieš įstatymo pakeitimą, teigia, kad jie tik siekė sustabdyti tai, ką vadina „LGBTIQ propaganda”. Tačiau iš tikrųjų jie galiausiai paliko galioti nesąžiningas, žmogaus teisių standartų neatitinkančias nuostatas ir užkirto kelią progresui žmogaus teisių apsaugos srityje. Tokių formuluočių vartojimas aiškiai rodo, kad nurodyta Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostata pasitelkiama siekiant užgniaužti LGBTIQ+ atstovų balsą.
Pozicija pateikta vadovaujantis Ministrų komiteto taisyklių 9.2 punktu.
Visą poziciją galite skaityti čia.
Pozicija parengta įgyvendinant European Implementation Network projektą, skirtą žodžio laisvės užtikrinimui Europos Tarybos valstybėse narėse.
Nuotrauka: Edson Rosas I Unsplash
