Išleista penktoji metinė ataskaita apie teisinės valstybės padėtį Europos Sąjungoje, kurią paskelbė Europos pilietinių laisvių sąjunga „Liberties“ – iki šiol išsamiausia pilietinės visuomenės tinklo ataskaita apie teisinę valstybę ES. Ataskaita, kurią parengė Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su „Liberties“ ir kitomis nacionalinės organizacijos narėmis bei partnerėmis, yra vadinama „šešėline ataskaita“, skirta Europos Komisijos metiniam teisinės valstybės auditui.
Teisinė valstybė reikalauja, kad valdžia tarnautų žmonių interesams, tačiau „2024 m. laisvės ir teisinės valstybės ataskaita“ rodo, kad nacionalinės vyriausybės siekia susilpninti teisinės valstybės standartus, o tai neišvengiamai daro neigiamą poveikį piliečių gerovei. Teisinės valstybės principų pažeidimai randami kiekvienoje ataskaitoje aptartoje valstybėje, skiriasi tik pažeidimų dažnumas ir sunkumas.
Lietuvos teisinėje sistemoje įvyko svarbių pokyčių, imtasi priemonių teisingam teismų darbuotojų, prokurorų ir teisėjų darbo užmokesčiui užtikrinti. Korupcijai mažinti pasitelkta nauja skaidrumo politika. Žiniasklaidos laisvės srityje padaryta pažanga; vienas svarbiausių įvykių – įsteigtas Medijų rėmimo fondas, iš kurio pirmą kartą valstybės lėšomis bus finansuojami žiniasklaidos projektai. Lietuvoje įvyko nemažai teigiamų ir neigiamų teisinių, politinių ir visuomeninių pokyčių. Svarbiausi – Susirinkimų įstatymo pataisos, stiprinančios susirinkimų laisvę, teisėkūros pastangos kovojant su neapykantos nusikaltimais, bet buvo susidurta ir su iššūkiais dėl Seimo nario antisemitinių pasisakymų, taip pat aprašyti sunkumai, su kuriais susiduria LGBTQI+ bendruomenė protestų metu, nepilnamečių apsaugos įstatymo pakeitimo atmetimas, iššūkiai valdant nereguliarą migraciją. Kalbant apie žmogaus teisių įsipareigojimų nepaisymą ir kitus sisteminius klausimus, darančius poveikį teisinės valstybės aplinkai, palyginti su praėjusiais metais, pažangos taip pat nepadaryta. Lietuvoje tebėra didelių žmogaus teisių iššūkių.
Gerai įsitvirtinusių demokratinių valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, ataskaitose atskleidžiama, kad teisinės valstybės principai kartais yra pažeidžiami, tačiau tai nėra visuotinai paplitusi problema. Tikrasis susirūpinimas kyla tada, kai atsiranda galimybė, kad valdžią įgaus ekstremistinė partija, nes tai gali paversti šias pavienes problemas į vieną didelę sisteminę problemą ateityje. Kitose senesnėse demokratijose, pavyzdžiui, Italijoje, Švedijoje, kur į valdžią atėjo kraštutiniai dešinieji ir pradėjo palaipsniui griauti teisinės valstybės principus, atrodo, kad irimas vyksta iš lėto. Tai galima paaiškinti senesnių demokratinių institucijų atsparumu dideliems pokyčiams. Jaunose ES demokratinėse valstybėse teisinės valstybės trajektorija gali greitai pasikeisti – arba atsigauti, arba smukti. Pavyzdys – Slovakija, kur neseniai įsteigta vyriausybė, įkvėpta Vengrijos modelio, sistemingai griauna demokratines struktūras. Tuo tarpu Slovėnijoje naujoji pro-demokratinė valdžia aktyviai stengiasi taisyti padėtį. Lenkijos patirtis rodo, kad nėra taip lengva atkurti teisinę valstybę nesugriaunant pačių teisinių pagrindų, kuriuos siekiama atgaivinti. Kita vertus, Vengrijos pavyzdys rodo, kad reformų įgyvendinimui negalima pasikliauti vien tik ES spaudimu ir sankcijomis.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Martyno Jockaus teigimu,
„2023 m. Lietuvoje išliko dideli žmogaus teisių iššūkiai, tokie kaip konstitucinių principų pažeidimai prieglobsčio prašytojų ir migrantų atstūmimo politikoje ir praktikoje, LGBTQI+ bendruomenės asmenų teisių pažeidimai, tos pačios lyties asmenų partnerystės teisinio pripažinimo nebuvimas ir vėlavimas įgyvendinti viršnacionalinių teismų sprendimus.”
Europos pilietinių laisvių sąjungos „Liberties“ direktorius Balazs Denes komentavo:
„2024 m. laisvės ir teisinės valstybės ataskaita“ rodo, kad tyčinė žala arba vyriausybės aplaidumas taisant teisinės valstybės pažeidimus ilgainiui gali peraugti į sistemines problemas. Stiprėjanti kraštutinė dešinė, remdamasi šiais pažeidimais, labai greitai sugriaus Europos demokratiją, jei Europos Komisija daug ryžtingiau nesinaudos turimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras ar sąlygišką ES lėšų įšaldymą. Nereikia laukti, kol atsiras tokia nelaisva valstybė kaip Vengrija, kurioje įsigalės nepanaikinamas antidemokratinis režimas.”
Nuotrauka: Liberties
