Author name: Agnė Greimaitė

Online mokymai – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija Lietuvoje: iššūkiai, perspektyvos ir reikšmė strateginiam bylinėjimuisi

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato nuotolinius mokymus, skirtus teisininkams, pilietinės visuomenės organizacijų atstovams ir visiems, besidomintiems žmogaus teisių apsauga bei strateginiu bylinėjimusi. Mokymų metu nagrinėjami pagrindiniai ES Pagrindinių Teisių Chartijos principai, jos teisiniai pagrindai ir taikymo praktikos Lietuvoje. Taip pat aptariama, kaip Chartija gali būti naudojama strateginiame bylinėjimesi, suteikiant papildomas teisinės gynybos galimybes tiek nacionaliniu, tiek Europos …

Online mokymai – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija Lietuvoje: iššūkiai, perspektyvos ir reikšmė strateginiam bylinėjimuisi Skaityti daugiau »

ES pagrindinių teisių chartijos taikymas Lietuvoje ir ES šalyse: iššūkiai, ateities perspektyvos ir strateginio bylinėjimosi galimybės

Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, kontekste ES pagrindinių teisių chartijos taikymas išlieka nevienodas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2024 m. duomenimis, ES šalių pastangos taikant Chartiją dažnai būna fragmentiškos, be aiškių struktūrų ir terminų. Nacionaliniai teismai linkę taikyti Chartiją, kai nacionalinė teisė neturi aiškių nuostatų dėl pagrindinių teisių. Pavyzdžiui, Bulgarijos teismai naudojo Chartiją …

ES pagrindinių teisių chartijos taikymas Lietuvoje ir ES šalyse: iššūkiai, ateities perspektyvos ir strateginio bylinėjimosi galimybės Skaityti daugiau »

Praktinis ES pagrindinių teisių chartijos taikymas Lietuvoje

Strateginis bylinėjimasis yra esminis įrankis siekiant užtikrinti ilgalaikį teisinį pokytį ir formuoti teisinę praktiką, kuri būtų naudinga ne tik konkretiems asmenims, bet ir platesnėms visuomenės grupėms. Nors Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija yra stipri priemonė apsaugoti asmenų teises Lietuvoje, jos potencialas kaip strateginio bylinėjimosi įrankis Lietuvoje dar nėra pilnai išnaudojamas. Daug praktikuojančių teisininkų ir teisėjų, …

Praktinis ES pagrindinių teisių chartijos taikymas Lietuvoje Skaityti daugiau »

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija Lietuvoje: iššūkiai, perspektyvos ir reikšmė strateginiam bylinėjimuisi

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato analitinę studiją “Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija Lietuvoje: iššūkiai, perspektyvos ir reikšmė strateginiam bylinėjimuisi”.   Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, teisinę galią įgijusi dar 2009 m., yra išties stiprus instrumentas, apjungęs ne tik pagrindines pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises, kurios anksčiau buvo fragmentiškai įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje, bet ir įtraukęs …

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija Lietuvoje: iššūkiai, perspektyvos ir reikšmė strateginiam bylinėjimuisi Skaityti daugiau »

Naujas ES migracijos ir prieglobsčio paktas skatina Lietuvą pokyčiams

2024 m. rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje dėl karo, stichinių nelaimių ir smurto, savo namus paliko 114 mln. žmonių – 1,6 mln. daugiau nei 2022 m. pabaigoje. 2024 m. gegužės 14 d. priimtu naujuoju Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama išspręsti klausimus, susijusius su ES valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Sąjunga išlaikytų tvirtas …

Naujas ES migracijos ir prieglobsčio paktas skatina Lietuvą pokyčiams Skaityti daugiau »

Migrantų integracijos Suomijoje iššūkiai ir gerosios praktikos

Vykstant karams, konfliktams, ligų proveržiams, klimato kaitos nelaimėms, žmonių mobilumas ženkliai išaugo, o migracijos ir integracijos temos tapo itin svarbiomis. Europa dėl savo strateginės padėties ir aukštesnio pragyvenimo lygio yra patrauklus žemynas migruoti. Šiaurinės šalys yra sąrašo viršuje ieškantiems naujų galimybių arba bėgantiems nuo pavojų ir siekiantiems tarptautinės apsaugos. Dėl savo geografinės padėties Suomija sulaukia …

Migrantų integracijos Suomijoje iššūkiai ir gerosios praktikos Skaityti daugiau »

Atskirties mažinimas: migrantų teisė į šeimos susijungimą Europoje

Viena iš pamatinių nuostatų, užtikrinančių šeimų apsaugą, yra teisė į šeimos gyvenimą – tai universali vertybė, kurią valstybė privalo saugoti ir remti. Dalis migrantų ir prieglobsčio prašytojų, bėgdami arba savanoriškai palikę savo gimtąsias šalis, išsiskiria su savo šeimos nariais nežinodami, kada juos pamatys. Direktyvoje dėl teisės į šeimos susijungimą numatyta, kad šeimos susijungimo tikslas – …

Atskirties mažinimas: migrantų teisė į šeimos susijungimą Europoje Skaityti daugiau »

Suomijos ir Lietuvos migracijos dilema: ar įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir žmogiškumo?

Kaip praneša Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNHCR), migracija Europoje yra opi problema. Karas Ukrainoje išryškino šią problemą ir privertė Europos Sąjungos šalis, tokias kaip Suomija ir Lietuva, imtis staigių veiksmų. Suomija, vykdanti progresyvią politiką ir jau seniai skirianti dėmesį efektyviai migrantų ir pabėgėlių integracijai, dažnai pasisako už įtraukias ES migracijos reformas ir teisėtus prieglobsčio prašytojų …

Suomijos ir Lietuvos migracijos dilema: ar įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir žmogiškumo? Skaityti daugiau »

Pradedamas naujas projektas „Pagrindinių teisių stiprinimas per strateginį bylinėjimąsi Lietuvoje”

2020 m. atlikta Pagrindinių teisių apklausa (angl. Fundamental Rights Survey) atskleidė, kad tik 42 proc. Lietuvos gyventojų yra susipažinę su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, t. y. 11 proc. mažiau nei ES vidurkis. Šie rezultatai rodo būtinybę stiprinti visuomenės informuotumą ir gebėjimus. Ribotos žinios trukdo veiksmingai naudotis teisėmis ir strategiškai išnaudoti teisminius ginčus Lietuvoje. Šiame projekte, …

Pradedamas naujas projektas „Pagrindinių teisių stiprinimas per strateginį bylinėjimąsi Lietuvoje” Skaityti daugiau »

Kaip imigrantų baimė lėmė kraštutinės dešinės sustiprėjimą Europoje

Nacionaliniai Europos Sąjungos valstybių rinkimų rezultatai rodo, kad Europos politinis kompasas krypsta į dešinę. Daugelyje ES valstybių narių, tokių kaip Italija, Suomija, Slovakija, Vengrija, Kroatija ir Čekija, į valdžią išrinktos dešiniosios partijos, kai tuo tarpu kairiosios politinės pažiūros partijos patyrė tolimesnius pralaimėjimus dar ir neseniai vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose. Nuo kandidatų, bijančių imigrantų, iki neo-fašistinių …

Kaip imigrantų baimė lėmė kraštutinės dešinės sustiprėjimą Europoje Skaityti daugiau »