VšĮ „Sienos grupė“ kreipėsi į Generalinę prokurorę su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos ir Latvijos pareigūnų piktnaudžiavimo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį) ir sunkaus sveikatos sutrikdymo (LR baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis) ir (ar) kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių. Pagal pateikiamas aplinkybes, užsieniečiui pirmą kartą bandant kirsti Lietuvos Respublikos sieną, jam nurodyta grįžti atgal į Baltarusiją, 4 kartus jį apgręžė Latvijos pareigūnai, galiausiai į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko basas, nušalusiomis kojomis, kurios vėliau buvo amputuotos. Taip pat užfiksuotos ir kitos smurto žymės. Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba, kuriai buvo pavesta priimti procesinį sprendimą, ikiteisminį tyrimą nutraukė, motyvuodama tuo, kad atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikoje negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Latvijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų Latvijos teritorijoje galimai įvykdyto piktnaudžiavimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, o dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų pažymima, kad jie fizinės prievartos nevartojo ir jų veiksmai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2 straipsnis įpareigoja šalių vyriausybes imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų ištirta grėsmė žmonių gyvybei ir visų priemonių, kad tokios grėsmės būtų išvengta. Pagal EŽTK 2 ir 3 straipsnius kiekvienai valstybei kyla pareigos: 1) užkirsti kelią atitinkamų žmogaus teisių pažeidimams, 2) nustatyti pažeidimus padariusius asmenis, jeigu nepavyko užkirsti jiems kelio, 3) nubausti pažeidėjus, 4) pažeidėjams taikyti jų orumo nežeminančias bausmes.
Kitoje byloje pareiškėjas C. P. U. D. yra pateikęs skundą Regionų administraciniam teismui dėl nematerialinės žalos atlyginimo dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais sukelto pavojaus gyvybei ir sunkaus sveikatos sutrikdymo (galūnių nušalimų) bei neteisėto laisvės apribojimo. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos teritoriją, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti prieglobsčio prašymo, jis buvo išstumtas iš Lietuvos teritorijos žinant, kad Baltarusijos pareigūnai neleis patekti į Baltarusijos teritoriją ir išstums atgal į Lietuvos teritoriją, prieglobsčio prašytojas esant neigiamai temperatūrai į Baltarusijos teritoriją buvo apgręžtas daug kartų, tai truko 10 dienų. Pareiškėjo laisvė buvo ribota be teismo ir be jokio administracinio sprendimo. Pareiškėjo teigimu, šiais pareigūnų veiksmais pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos garantijos prieglobsčio prašytojams, procedūrinės užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę taisyklės, ES teisės normos, reglamentuojančios prieigą prie prieglobsčio procedūrų, ir teisės normos, reglamentuojančios užsieniečių grąžinimą, teisė į laisvę ir saugumą, be kita ko ir tarptautinėje pabėgėlių teisėje ir žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintas imperatyvus negrąžinimo principas, pagal kurį asmenų negalima grąžinti į valstybę, kur jiems galėtų grėsti persekiojimas, ar į trečiąją šalį, neįsitikinus, kad iš jos asmenys nebus grąžinti į kilmės šalį.
Trečioje byloje pareiškėjas Somalio pilietis kreipėsi į teismą teigdamas, kad jam pateikus prieglobsčio prašymą visą mėnesį ribota jo judėjimo laisvė neatlikus individualaus vertinimo savavališkai, nepagrindžiant laisvės ribojimo būtinybės, nesuteikiant galimybės jį apskųsti, pažeistos Konstitucijoje, tarptautiniuose dokumentuose ir ES teisėje įtvirtintos pagrindinės teisės, pirmiausia teisė į judėjimo laisvę ir saugumą, pagrindiniai teisinės valstybės principai.
Pareiškėjas pripažintas pažeidžiamu asmeniu, jam diagnozuotas čiurnos ir pėdos nušalimas su audinių nekroze, klubo ir šlaunies nušalimas su audinių nekroze, riešo ir plaštakos paviršinis nušalimas. Pareiškėjas reikalauja atlyginti neteisėtu laisvės ribojimu padarytą neturtinę žalą.
Nuotrauka: Unsplash I Julie Ricard
