Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) byloje Nr. el3-9170-1161/2023 konstatavo, kad teisės aktų nuostatos reglamentuojančios prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo terminus, yra imperatyvios, todėl nesuteikia Migracijos departamentui teisės spręsti dėl prašymo termino pratęsimo.
Pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės dėl vykdyto persekiojimo ir, negalėdamas grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų, 2022 metų spalio 17 dieną paprašė suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas šį prašymą nagrinėti delsė, veiksmingai nebendradarbiavo su pareiškėju. Migracijos departamentas nurodė, kad prašymo išnagrinėti negali dėl didelio užimtumo, naujų darbuotojų paieškos bei nepakankamų vidinių resursų, tačiau teismas pripažino, kad tokios priežastys negali būti laikytinos pateisinamomis pažeisti įstatymo nustatyta tvarką. Į Migracijos departamento pateiktą informaciją, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje 2020 m. buvo 321, kai tuo tarpu 2021 m. – 4 259 prašymai, 2022 m. – 1051 prašymai, o iki 2023 m. balandžio mėnesio pateikti jau 178 prieglobsčio prašytojų prašymai nebuvo atsižvelgta.
Migracijos departamentas 2023 metų balandžio 13 dieną raštu pareiškėjui pranešė, kad jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruks ilgiau nei 6 mėnesius ir tikisi, jog sprendimas dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas 2023 metų III-ame ketvirtyje.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 81 dalis įtvirtina, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Šiuo atveju Teismas pabrėžia, kad pranešimas apie sprendimo priėmimą atidedamas labai nekonkrečiai apibrėžtam laikotarpiui, kas pareiškėjui kelia didelę nežinomybę dėl jo ateities.
Atkreipiamas dėmesys ir į Europos Sąjungos teisę – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo suteikia valstybėms narėms diskreciją numatyti ar nenumatyti 6 mėnesių termino pratęsimo galimybę, tačiau Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokios galimybės nenumatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, todėl Migracijos departamentas neturi teisės remtis Direktyvos nuostatomis tiesiogiai, kad pateisintų nustatyto termino praleidimą. Teisės aktų nuostatos reglamentuojančios prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo terminus, yra imperatyvios, todėl nesuteikia Migracijos departamentui teisės spręsti dėl prašymo termino pratęsimo.
Migracijos departamentas nurodė, kad siekė bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, nurodė terminą, kada planuojama priimti sprendimą bei jo prašymą nagrinėjančio darbuotojo kontaktus ir ginčijamu raštu informavo, kad pareiškėjas įgijo teisę dirbti Lietuvoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokie argumentai nelaikytini siekiu geranoriškai bendradarbiauti su pareiškėju, kadangi šias teises pareiškėjas įgyja ne atsakovo nuožiūra ir gera valia, o Užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 10 punkte nustatyta tvarka. Todėl Migracijos departamento priemonės nėra laikomos geranorišku bendradarbiavimu ir yra visiškai neapibrėžtos, neužtikrinančios teisinio aiškumo ir tikrumo.
Teismas, pripažindamas Migracijos departamento sprendimą neteisėtu, įpareigojo atsakovą kuo greičiau priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas jau turėjo būti nagrinėjamas, Teismas numatė vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kaip tinkamą laikotarpį sprendimui dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo priimti ir nutraukti užsitęsusią nežinomybę dėl pareiškėjo ateities.
Atsisiųsti nuasmenintą teismo nutartį.
Bylą teisme inicijavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su advokatų profesine bendrija „ReLex“ kaip vieną iš strateginių bylų, kuriose siekiama esminių teisės taikymo trūkumų Lietuvos migracijos ir prieglobsčio sistemoje teisminio įvertinimo bei ydingos institucijų praktikos koregavimo.
Byla inicijuota įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą „Kirtus sieną: migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“.
Nuotrauka: Tingey injury law firm I Unsplash