2023 m. liepos 14 d. Lietuvos Teisingumo ministerija ėmėsi iniciatyvos, kuria siūloma pripažinti netekusia galios LGBTQI+ diskriminuojančią ir cenzūruojančią Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą. Žmogaus teisių stebėjimo institutas palaiko šį siūlymą ir tikisi, kad, atėjus laikui balsuoti, šią pataisą palaikys ir Lietuvos Respublikos Seimas. Pataisa inicijuota po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Macatė prieš Lietuvą. Joje Teismas pripažino, kad autorės pasakų knygos, kurioje buvo ir pasakos apie tos pačios lyties porų santykius, sklaida buvo nepagrįstai apribota ir pažeidė autorės teisę į žodžio laisvę.
Minėtu Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu numatyta pripažinti netekusiu galios pastarojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą, kuris reglamentuoja neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią viešąją informaciją. Prie minėtos, neigiamą poveikį darančios informacijos, priskiriama ir tokia informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.
EŽTT sprendimas byloje Macatė prieš Lietuvą
2023 m. sausio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą. Šiame sprendime išaiškino, kad vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties santykius apribojimas, kai tokia informacija negali būti laikoma netinkama ar žalinga jiems kitu pagrindu, išskyrus seksualinę orientaciją, rodo, kad valdžios institucijos pirmenybę teikia tam tikroms santykių rūšims ir šeimoms. Taip pat tai parodo,kad skirtingų lyčių santykius valdžios institucijos laiko socialiai priimtinesniais ir vertingesniais nei tos pačios lyties santykius, taip prisidėdamos prie besitęsiančio stigmatizavimo. Todėl tokie apribojimai nesuderinami su lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis, būdingomis demokratinei visuomenei. Atsižvelgus į EŽTT išaiškinimą galima teigti, kad minėto įstatymo nuostatos nedera su Lietuvos Respublikos vertybėmis ir yra labiau žalingos nei naudingos.
Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimai
Šis EŽTT sprendimas papildo ankstesnius Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimus: 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame išaiškino, kad konstitucinė šeimos samprata yra grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi – todėl šeimos sampratą atitinka ne tik santuokos būdu sukurtos šeimos. Taip pat 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame pabrėžė, kad, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu.
Informacija turi skatinti tolerantišką požiūrį
Atsižvelgus į pateiktą teismų praktiką, galima teigti, kad dabar galiojantis teisinis reglamentavimas užkerta kelią kalbėti apie pagarbą ir visų visuomenės narių priėmimą. Svarbu užtikrinti galimybę nepilnamečiams gauti objektyvią informaciją apie seksualinę orientaciją ir ugdyti tolerantišką požiūrį. Informacijos apie tos pačios lyties asmenų šeimą ar santykius sklaida negali būti laikoma niekinančia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas šeimos vertybes, todėl toks reglamentavimas yra diskriminacinio pobūdžio, neatspindintis būtinybės plėtoti tolerantišką ir žmogaus teises gerbiantį požiūrį į įvairias šeimos formas.
