hrmi-youtube
LT

SIRIJOS PILIEČIO PRIEGLOBSČIO BYLA

2022 / 05 / 16

Migracijos departamentas atmetė pareiškėjo Sirijos piliečio prieglobsčio prašymą, tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių bei įrodymų ir neatsižvelgęs į aktualią kilmės šalies informaciją.

 


Byla pradėta: 2022 m. sausio mėn.

Byla baigta: 2022 m. gegužės mėn.

Bylos esmė: Sirijos piliečio prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai, neįvertinus visų aplinkybių ir jam kilmės šalyje kylančios grėsmės.

Bylos baigtis: įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

 


 

Faktinės aplinkybės:

Byla Lietuvos teismuose dėl prieglobsčio Sirijos piliečiui Lietuvoje suteikimo buvo inicijuota Žmogaus teisių stebėjimo instituto kartu su advokatu. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2021 metų pabaigoje, Lietuvą pasiekęs kirsdamas Lietuvos-Baltarusijos sieną.

Migracijos departamentas pareiškėjo prieglobsčio prašymą atmetė ir nusprendė išsiųsti jį atgal į Sirijos Arabų Respubliką bei uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Toks sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus pareiškėjo pasakojimo patikimumo, neatsižvelgus į pasakojimą pagrindžiančius objektyvius duomenis apie regioną, iš kurio jis atvyko, bei ten jam kylančią grėsmę dėl beatodairiško smurto lygio.  Be to, Migracijos departamentas nesurinko ir nesirėmė vėliausia informacija apie padėtį Sirijoje, kuri rodo, kad prieglobsčio kitose šalyse prašiusiems ir po to į Siriją grįžusiems asmenims gresia persekiojimas ir represijos, kadangi jie režimo laikomi „nelojaliais piliečiais“. Pavyzdžiui, „Amnesty International“ teigimu, nepaisant kai kurių šalių politikos grąžinti Sirijos pabėgėlius namo, surinkti duomenys rodo, kad saugaus grįžimo į Siriją galimybė neegzistuoja.

Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento sprendimas buvo nepagrįstas, o pareiškėją išsiuntus į Siriją jam kiltų reali grėsmė, buvo pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašoma teismo panaikinti Migracijos departamento sprendimą, įpareigoti departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą bei sustabdyti jo išsiuntimą, t.y. uždrausti pareiškėją išsiųsti, kol nebus priimtas galutinis sprendimas.

Teisminis nagrinėjimas:

2022 m. kovą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento sprendimą nesuteikti tarptautinės apsaugos ir įpareigojo departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Teismas nustatė, kad atsakovas (Migracijos departamentas) neįvertino visų pareiškėjo turimų jam kilmės šalyje kylančios grėsmės ir jo pasakojimą pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovo sprendimas buvo priimtas skubotai, ir buvo pagrįstas abstraktaus pobūdžio argumentais, nepateikiant detalesnio pareiškėjo nurodytų individualių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo. Teismas konstatavo, kad šiomis aplinkybėmis nebuvo pasiektas prieglobsčio prašymo tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar pareiškėjas atitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo numatytus reikalavimus pabėgėlio statusui arba papildomai apsaugai gauti. Tad teismas padarė išvadą, kad, atsakovui neatlikus išsamaus visų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, jo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir dėl to yra naikintinas.

Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

LVAT 2022 m. gegužę neskundžiama nutartimi Migracijos departamento skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, nors paprastai tarptautinės apsaugos prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją. Anot teismo, tai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią ar nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Remiantis ESTT išaiškinimu, valstybei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Be to, valstybės turi užtikrinti, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu.

Nutartyje LVAT pabrėžė, kad, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis, atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Tačiau atsakovas neįvertino visų pareiškėjo turėtų ir papildomai po sprendimo priėmimo pateiktų dokumentų, laikydamas juos nereikšmingais nagrinėjamai bylai. Teismas tokią atsakovo poziciją įvertino kritiškai, be to, pabrėžė, jog paties atsakovo sprendime nurodoma, kad 2021 m. lapkričio mėn. Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaitoje dėl Sirijos nurodoma, kad asmenys, išvykę iš šalies gali susidurti su didele rizika ir netinkamu elgesiu į ją sugrįžus. Tai, anot teismo, pagrindžia akivaizdžią būtinybę pareiškėjo prašymą išnagrinėti itin detaliai ir pašalinti visus atsakovui kilusius neaiškumus. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas neužtikrinus tinkamo pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ištyrimo, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas, yra pagrįsta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-05-11 nutartis byloje Nr. eA-2336-881-2022

Pilną nutartį skaityti galite čia.

Informacija apie pareiškėjo kilmės šalį:

Vėliausia informacija apie padėtį Sirijos Arabų Respublikoje rodo, kad prieglobsčio kitose šalyse prašiusiems ir po to į Siriją grįžusiems asmenims gresia persekiojimas ir represijos, kadangi jie režimo laikomi „nelojaliais piliečiais“. Europos prieglobsčio paramos biuro duomenimis, grįžę žmonės saugumo tarnybų neretai būna suimami, tardomi, kankinami, verčiami tapti informatoriais, tarnauti režimo kariuomenėje ar būna apkaltinti terorizmu. Gali būti suimti net ir jų giminaičiai. Tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ yra fiksavusi neteisėto sulaikymo, kankinimų, grobimų, nužudymų, priverstinių dingimų, seksualinės prievartos atvejų grįžusių į Siriją žmonių atžvilgiu. Grįžę žmonės, net jeigu iškart nepakliūna į saugumo tarnybų rankas, niekada negali jaustis saugūs, kad, praėjus kuriam laikui nepateks į saugumo tarnybų akiratį, nes suėmimai ir represijos galimi ir praėjus mėnesiams nuo grįžimo. „Amnesty International“ teigimu, nepaisant kai kurių šalių politikos grąžinti Sirijos pabėgėlius namo, surinkti duomenys rodo, kad saugaus grįžimo į Siriją galimybė neegzistuoja.

Aktuali statistika:

„Eurostat“ ir ES Prieglobsčio agentūros 2021 m. duomenimis, sirai nuo 2013 metų išlieka dažniausiai prieglobsčio Europos Sąjungoje prašančių pabėgėlių grupe, o jų prieglobsčio prašymai 2021 m. sudarė 18,4 proc. visų ES pateiktų prieglobsčio prašymų (2021 m. sirai ES šalyse pateikė 106 000 prieglobsčio prašymų). 2021 m. duomenimis, sirai taip pat yra viena iš prieglobsčio prašytojų grupių su didžiausiu jų pabėgėlių statuso pripažinimu – 2021 m. 72 proc. jų prieglobsčio prašymų ES šalyse buvo patenkinti jau pirmoje instancijoje. Tai – žemesnis metinis pripažinimo rodiklis palyginus su 2020 m. (84 proc.) dėl 2021 m. pradžioje teiktų pakartotinių prašymų atmetimo, tačiau jau 2022 m. vasario mėn. Sirijos piliečių prieglobsčio prašymų pripažinimo rodiklis šoktelėjo iki 91 proc. (ES Prieglobsčio agentūros duomenys).

Pareiškėją teisme atstovavo advokatas Laurynas Biekša ir advokato padėjėjas Valdas Kavaliauskas.

Pareiškėjo vardu pateikta peticija ir Europos Žmogaus Teisių Teismui.

 

Bylos Lietuvos teismuose inicijavimą ir teisinį atstovavimą parėmė Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis.