Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama numatyti baudžiamąją atsakomybę už persekiojimą.
Projektu ketinama papildyti Baudžiamąjį kodeksą 167¹ straipsniu, numatant, kad tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią sistemingai persekiojo šį žmogų bandydamas susisiekti su juo tiesiogiai, per kitus asmenis, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas teikė pastabas šiam Seime rengtam projektui, kuriose atkreipė dėmesį į tai, kad persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika – persekiojant dažnu atveju yra aktyviai siekiama nepageidaujamo kontakto su persekiojamu žmogumi, sutrikdomas jo gyvenimas, sukuriama nuolatinė įtampa ir nerimas, suvaržoma jo veiksmų laisvė. Persekiojamam žmogui gali tekti keisti savo kontaktinius duomenis, gyvenamąją vietą, vengti lankytis jam įprastose vietose, vengti bendrauti internete ir socialiniuose tinkluose, taip pat nuolat nerimauti dėl savo ir savo vaikų bei artimųjų saugumo.
Institutas pabrėžė, kad persekiojimas gali sukelti žalingų pasekmių persekiojamo asmens psichikos sveikatai dėl nuolat kuriamos ir neišsisklaidančios įtampos, kol persekiojimo veiksmai nėra sustabdyti. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam žmogaus užpuolimui.
Remiantis Europos Sąjungos Pamatinių teisių agentūros 2014 m. Europos Sąjungoje atliktu moterų populiacijos tyrimu, persekiojimas yra stipriai paplitęs reiškinys – net 18 proc. tyrime apklaustų moterų yra patyrusios persekiojimą nuo 15 metų amžiaus, 5 proc. buvo patyrusios persekiojimą per paskutiniuosius 12 mėnesių iki apklausos. Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį.
Remiantis 2017 m. tyrimo apie persekiojimo kriminalizavimo tendencijas Europos Sąjungoje duomenimis, persekiojimas yra kriminalizuotas daugumoje ES šalių – 21 valstybėje už šią veiką taikoma baudžiamoji atsakomybė. Lietuva yra viena iš septynių ES šalių, kurioje persekiojimas dar nėra kriminalizuotas.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra tikslinga numatyti Lietuvoje baudžiamąją atsakomybę už persekiojimą.