Įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą “Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą”, Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su partneriais asociacija “Kauno moterų linija” vedė 5 nuotolinius dienos mokymus “Smurtas artimoje aplinkoje: atpažinimas, reagavimas ir pagalba”, skirtus specialistams, dirbantiems su smurtu artimoje aplinkoje: policijos pareigūnams, medicinos darbuotojams, vaikų teisių specialistams ir vaikų teisių darbuotojams. Mokymuose dalyvavo specialistai iš visos Lietuvos, o ypatingas dėmesys buvo skirtas pasiekti Alytaus, Jonavos, Kauno, Ukmergės ir Kėdainių specialistus.
Mokymai aprėpė aktualiausias smurto artimoje aplinkoje sritis: pamatinius artimo smurto aspektus, smurtautojo ir nukentėjusio psichologiją, teisinius įstatymo aspektus bei įsigaliojančius teisinius pokyčius ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimą. Pamatiniai smurto artimoje aplinkoje principai aprėpė diskusijas apie vyraujančias nuostatas, fenomeną atspindinčią statistiką, smurto ir kontrolės ratą bei sisteminio smurto bruožus. Psichologinėje dalyje tyrinėjome atsikartojantį smurto ratą, socialinę nelygybę, kuri normalizuoja smurtą, smurtinių santykių psichologinius aspektus ir smurto emocines pasekmes. Įstatyminės bazės diskusija aptarė 2011 smurto artimoje aplinkoje įstatymo pagrindus bei 2023 liepos 1 dienos įsigaliojančius pokyčius: sąvokų praplėtimą ir to svarbą, apsaugos orderio išdavimo procesą. Paskutinėje dalyje diskutavome apie įžvalgas iš profesinių sričių ir aktualijas, SKPC pagalbos nukentėjusiems svarbą ir profesionalų bendradarbiavimo galimybes, sprendžiant kompleksines problemas.
Mokymuose dalyvavo 146 asmenys, iš kurių apie 35 % buvo socialiniai darbuotojai, apie 33% policijos pareigūnai, 14% buvo vaikų teisių specialistai ir medicinos darbuotojai ir apie 19% kitų profesijų atstovai. Dauguma specialistų, apie 33% buvo iš Kauno bei Kauno rajono, ir Kėdainių ir Jonavos specialistų buvo apie 12%, o Alytaus ir Ukmergės specialistai sudarė 11% dalyvavusių. Taip pat dalyvavo apie 30% asmenų iš kitų rajonų.
Mokymų poveikio vertinimo rezultatai
Mokymų pradžioje ir pabaigoje dalyvių buvo prašoma užpildyti anketas nurodant, ar jie sutinka, ar nesutinka su įvairiais su lyčių lygybe ir stereotipais susijusiais teiginiais. Pirmąją apklausos anketą prieš diskusijas užpildė 155 respondentai, antrąją anketą po diskusijų – 107 respondentai.
Vertinant pokyčius po diskusijos, padidėjo žmonių skaičius sutinkančių su teiginiu, kad lygybė tarp vyrų ir moterų yra pagrindinė teisė. Respondentų dalis išaugo 6.3% palyginus su atsakymais prieš mokymus. Po mokymų 84.9% sutiko su šiuo teiginiu, o iki mokymų tokių asmenų buvo 78.6%. Atitinkamai sumažėjo iš dalies sutinkančių teiginiu respondentų.
Diagrama Nr. 1. Nuomonės ar lygybė tarp vyrų ir moterų yra pagrindinė teisė
3.6% daugiau respondentų po mokymų nesutiko su teiginiu, kad vyrai labiau tinka politiniam darbui nei moterys. Po mokymų tokių asmenų buvo 80.2%, kuomet iki mokymų tik 76.6% nesutiko su šiuo teiginiu. Po mokymų atitinkamai sumažėjo iš dalies nesutinkančių ar sutinkančių su šiuo teiginiu respondentų skaičius.
Diagrama Nr. 2. Nuomonės ar vyrai labiau tinka politiniam darbui nei moterys
Su teiginiu, kad namų ruošos darbai turi būti vienodai dalinami tarp lyčių, sutiko 6.3% daugiau respondentų po mokymų. Po mokymų tokių asmenų buvo 86,8%, kuomet iki mokymų tik 80,5%. Atitinkamai sumažėjo respondentų skaičius tik iš dalies sutinkančių su šiuo teiginiu.
Diagrama Nr. 3. Nuomonės ar namų ruošos darbai turi būti vienodai dalinami tarp lyčių
Po mokymų 5.6% išaugo dalis respondentų, kurie sutinka su teiginiu, kad vyrai ir moterys turi gauti tokį patį atlyginimą už tą patį darbą. Iki mokymų 91,6% žmonių sutiko su šiuo teiginiu, o po mokymų sutikusių procentas išaugo iki 97,2% ir atitinkamai sumažėjo respondentų skaičius tik iš dalies sutinkančių su šiuo teiginiu.
Diagrama Nr. 4. Nuomonės ar vyrai ir moterys turi gauti tokį patį atlyginimą už tą patį darbą
Taip pat po mokymų 7.1% daugiau respondentų po mokymų nesutiko, kad vyra turi priimti pagrindinius sprendimus namuose. Iki mokymų tik 74% respondentų nesutiko su šiuo teiginiu, o po mokymų skaičius išaugo iki 81,1%. Atitinkamai sumažėjo tik iš dalies nesutinkančių ir iš dalies sutinkančių skaičius.
Išvados
Apibendrinant, po diskusijų užfiksuotas teigiamas nuostatų lyčių lygybės atžvilgiu pokytis daugumoje anketos klausimais, t.y. specialistai po mokymų stipriau pritarė lyčių lygybės idėjoms nei iki mokymų. Didžiausias 7.1% teigiamas pokytis matomas vertinant teiginį, jog vyrai turi priimti pagrindinius sprendimus namuose – po diskusijų su šiuo teiginiu nesutinka 81.1% diskusijų dalyvių, o iki diskusijų tik 74% nesutiko. Taip pat 6.3% pokyčiai matomi ir nuostatose, susijusiose su sutikimu, kad namų ruošos darbai turi būti vienodai dalinami tarp lyčių ir sutikimu, kad lygybė tarp vyrų ir moterų yra pagrindinė teisė.
Išsamesnę informaciją prezentacijos forma galite rasti 
