Nuotrauka: Eren Li | Pexels

Siūloma gerinti moterų su negalia apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje

2 birželio, 2023

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkai Audronė Daukšaitė-Timpė ir Karolis Čepas atliko tyrimą apie moterų su negalia apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje. Teisininkų teigimu, vis dar trūksta individualizuoto poreikių vertinimo, bet tą lemia tai, jog diskusijos apie lyties ir negalios sąveiką yra vis dar gana naujos.

Pasak Karolio Čepo, tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje vis dar trūksta moterų su negalia apsaugos nuo smurto detalizavimo, todėl su didesne rizika patirti smurtą susiduriančiai moterų grupei stinga tikslinių pagalbos priemonių. Be to, iki šiol nėra sukurtas nacionalinis standartas, kaip paslaugos turėtų būti teikiamos asmenims su skirtingomis negaliomis, įskaitant ir pagalbą smurtą aplinkoje patyrusiems asmenims. A. Daukšaitė-Timpė pažymi, jog dėl šių bei kitų priežasčių smurtas prieš moteris su psichosocialine ar intelekto negalia apskritai dažniausiai lieka nepastebėtas.

Smurto prieš moteris su negalia statistika – nedžiuginanti

Atliktos apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo 105 smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys su negalia paaiškėjo, kad 93 proc. moterų nurodė bent kartą per gyvenimą patyrusios psichologinį smurtą, 84 proc. – fizinį. 26 proc. moterų nurodė fizinį smurtą patiriančios kartą per savaitę / mėnesį, o tokio intensyvumo seksualinį smurtą nurodė patiriančios 24 proc. respondenčių. Tuo tarpu užfiksuotų tokio pobūdžio nusikaltimų yra labai mažai, ir dar mažesnė jų dalis baigiasi baudžiamuoju sprendimu.

Išanalizavus Lietuvoje galiojančius teisės aktus, buvo padaryta išvada, jog Lietuva turi gerus pamatus sukurti veiksmingą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą, kurioje atsižvelgiama į esminius elementus: prevenciją, apsaugą, pagalbą nukentėjusiems / nukentėjusioms; taip pat naudinga, jog tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra reikalingas nukentėjusio asmens skundas. Kita vertus, įvardinta ir nemažai trūkumų: ilgą laiką apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje buvo reglamentuota tik neutraliai lyties prasme, neįvardijama, kad lytis gali būti smurto priežastimi, nėra išsamaus kriminalizuojamų smurto formų sąrašo, neįtvirtinti lyties ir negalios sąveikos aspektai, trūksta gairių, kaip turėtų būti teikiama pagalba asmenims su negalia.

Pateiktos rekomendacijos kaip pagerinti smurtą patiriančių moterų su negalia situaciją

Siekiant pagerinti esamą situaciją, siūloma individualizuoti moterų su negalia, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, apsaugos poreikių vertinimą, padidinti socialinių paslaugų prieinamumą, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, apmokyti pareigūnus, advokatus, socialinių ir švietimo įstaigų darbuotojus dirbti su smurto artimoje aplinkoje problematika bei tokį smurtą patiriančiomis moterimis su negalia. Taip pat siūloma įstatymuose aiškiau įvardyti moteris su negalia kaip pažeidžiamą asmenų grupę bei smurtą prieš moteris su negalia traktuoti kaip nusikaltimus prieš bejėgiškos būklės asmenis ir tokiais atvejais už šiuos nusikaltimus taikyti griežtesnę atsakomybę. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, jog moterys su negalia dažnai pasižymi didesne izoliacija dėl mažesnio savarankiškumo, reikėtų iš esmės pagerinti moterų su negalia padėtį.

Pilnos apimties tyrimą galite skaityti čia.