Pateikėme pastabas ir pasiūlymus Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (VSAĮ) pakeitimo bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimo įstatymų projektams.
Siūlome atsisakyti „apgręžimų“ įteisinimo įstatymu
Pastabose VSAĮ pataisų projektui atkreipėme dėmesį, kad siūlomu reguliavimu, kai, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, įstatymu būtų įtvirtinta galimybė neįleisti sieną kertančių ar ją kirtusių asmenų į Lietuvos Respublikos teritoriją (faktiškai įteisinti „apgręžimai“), būtų stipriai apribota asmenų prieiga prie prieglobsčio procedūrų, teisė prašyti prieglobsčio Lietuvoje bei teisė likti Lietuvos teritorijoje, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas.
Nors įstatymo projektu siūloma šios nuostatos netaikyti nuo karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiantiems asmenims, taip pat asmenims, įleidžiamiems humanitariniais pagrindais, pastabose pažymime, kad toks vertinimas, t.y. ar asmuo bėga nuo karinės agresijos ir /ar persekiojimo savo kilmės šalyje, iš esmės prilygsta vertinimui, ar asmuo turi pagrindą gauti prieglobstį Lietuvoje. Tokį vertinimą, remiantis UTPĮ ir kitų teisės aktų nuostatomis, gali atlikti ne Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), o Migracijos departamentas, kuri yra kompetentinga institucija prieglobsčio prašymams nagrinėti.
Pastabose atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas neužtikrintų reikiamų garantijų ir saugiklių nuo savavališko asmenų grąžinimo / išsiuntimo. Pastabose taip pat siūlome, įgyvendinant Jungtinių Tautų Komiteto prieš kankinimus rekomendaciją, įstatymu įtvirtinti galimybę, taip pat ir ekstremalios situacijos atveju, humanitarinę pagalbą teikiančioms ar stebėseną atliekančioms nevyriausybinėms ir tarptautinėms organizacijoms bei žurnalistams patekti į pasienio zoną be atskirų VSAT išduodamų leidimų.
Visas pastabų VSAĮ pataisoms tekstas.
Ilgalaikės de facto sulaikymo galimybės turėtų nelikti
Pastabose UTPĮ projektui atkreipiame dėmesį, kad siūlomu projektu nesprendžiama ženkliai ir neproporcingai migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises ribojanti problema – masinio de facto sulaikymo galimybė. Pastabose pažymima, kad nereguliariai sieną kirtę užsieniečiai, įskaitant ir prieglobsčio prašytojus, buvo apgyvendinti sąlygomis, kurios nepriklausomų nacionalinių ir tarptautinių institucijų, Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buvo pripažintos kaip prilygstančios sulaikymui.
Pastabose siūlome įstatymu įtvirtinti sulaikymą kaip kraštutinę priemonę, taikomą tik teismo sprendimu ir trumpiausią įmanomą laiką; įtvirtinti pareigą tinkamai informuoti asmenis, kurie yra sulaikyti ar jų laisvė kitaip apribota, apie jų teises tokiu būdu, kuris leistų šiomis teisėmis praktiškai pasinaudoti, įskaitant teisę skųsti sprendimą dėl sulaikymo ar kitokio laisvės apribojimo ir naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba; įstatymu įtvirtinti, kad sulaikymas netaikomas pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams (žmonėms su negalia, nelydimiems nepilnamečiams, vyresnio amžiaus žmonėms, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir kt.) ir šeimoms su vaikais.
Visas pastabų UTPĮ pataisoms tekstas.
Pastabos parengtos įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą „Kirtus sieną: migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“.
