Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį byloje Nr. eI2-2374-1066/202, kurioje konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti prašymą dėl leidimo gyventi darbo sutarties pagrindu, asmeniui pateikus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje.
Pareiškėjas byloje į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje. Pareiškėjui buvo išduota viza ir suteiktas leidimas gyventi ir dirbti. Baigiantis vizos galiojimui, ir negalėdamas grįžti į kilmės valstybę dėl ten jam kylančios realios persekiojimo grėsmės, pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui suteikti jam prieglobstį. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu.
Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą, nesuteikiantį teisės dirbti, neišdavė leidimo gyventi darbo sutarties pagrindu. Po papildomo kreipimosi departamentas nurodė, kad įstatymas nesuteikia prieglobsčio prašytojams teisės dirbti, o pareiškėjo prašymas dėl leidimo gyventi darbo sutarties pagrindu apskritai nebuvo registruotas ir nagrinėjamas.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Teismą panaikinti tokį Migracijos departamento sprendimą, įpareigoti departamentą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti, bei įpareigoti departamentą išnagrinėti prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu.
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad, pareiškėjas kaip prieglobsčio prašytojas, Lietuvoje yra teisėtai, o, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 28 str. 1 d. ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 11 punktu, užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia Migracijos departamentui. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento atsisakymas priimti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi neatitiko jokių tokiems sprendimams teisės aktuose taikomų pagrindų, t.y. pareiškėjo atveju nebuvo teisinio pagrindo nepriimti jo prašymo. Atsižvelgiant į tai, Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi darbo sutarties pagrindu priėmimo klausimą iš naujo.
Visgi Teismas savo sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, kuriomis humanitarinius leidimus gyventi ir dirbti turėję asmenys, kreipęsi dėl prieglobsčio, gali netekti turėtos teisės dirbti tuo pagrindu, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, jog tokią teisę prieglobsčio prašytojai įgyja praėjus 6 mėnesiams, jeigu per tą laiką nėra priimamas sprendimas dėl prieglobsčio, t.y. jiems pritaikant šią įstatymo nuostatą, iš jų būtų atimta humanitarinio leidimo pagrindu turėta teisė dirbti. Tokiu būdu taikant įstatymo nuostatas, humanitarinius leidimus turintys asmenys yra potencialiai atgrasomi nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, nors grįžti į kilmės šalis negali dėl persekiojimo ar karinės agresijos grėsmės, ir turėtų akivaizdžius pagrindus gauti prieglobstį, t.y. pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą.
Siekiant šios platų ratą asmenų, turinčių humanitarinius leidimus, potencialiai paveikiančios situacijos teisminio vertinimo ir teismo išaiškinimo dėl tinkamo teisės taikymo tokiais atvejais, bus rengiamas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Bylą inicijavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su advokatų profesine bendrija ReLex kaip vieną iš strateginių bylų, kuriose siekiama esminių teisės taikymo trūkumų Lietuvos migracijos ir prieglobsčio sistemoje teisminio įvertinimo bei ydingos institucijų praktikos koregavimo. Byla yra Aktyvių piliečių fondo remiamo projekto „Kirtus sieną: migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“ dalis.
Atsisiųsti nuasmenintą nutartį.
Daugiau apie strateginio bylinėjimosi programą.
