Kiekvienais metais Lietuvoje daugiau nei 40 000 žmonių oficialiai pripažįstami nukentėjusiaisiais nuo nusikaltimų. Kadangi ne visi kreipiasi į policiją, realūs nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusių asmenų skaičiai yra dar didesni: sociologinių tyrimų duomenimis, nuo įvairių nusikaltimų kasmet nukenčia apie 30 proc. Lietuvos gyventojų.
Taigi, nukentėjusiųjų teisių apsauga yra tema, kuri aktuali kiekvienam iš mūsų. 2012 metais priimta Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų teisių direktyva nustato, kad su nusikaltimų aukomis turi būti elgiamasi pagarbiai, jautriai ir profesionaliai, nediskriminuojant jų jokiu pagrindu. Apie tai, kaip praktikoje užtikrinamos nukentėjusiųjų teisės, diskutuota sausio 26 d. Seime vykusioje konferencijoje „Nukentėjusiųjų teisės Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos“.
Nukentėjusysis – ypatingai aplinkybių paveiktas žmogus
Sveikindami konferenciją, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas, Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas ir Teisingumo ministrės patarėjas Nerijus Jukna akcentavo, kad nukentėjęs žmogus turi būti svarbus ne tik kaip ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų šaltinis, formalus proceso dalyvis, bet ir tiesiog kaip ypatingai aplinkybių paveiktas žmogus, kuriam reikalinga pagalba. „Tam, kad žmogus vėl atsitiestų, pasijustų saugus ir atkurtų susvyravusį tikėjimą teisingumu, labai svarbu, kaip vykdydami savo tiesiogines pareigas su juo bendrauja tie, į kuriuos jis kreipėsi pagalbos“ – kalbėjo Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
67 proc. apklaustųjų vertina pareigūnų mandagumą
Mandagaus ir pagarbaus policijos pareigūno bendravimo su nukentėjusiuoju svarbą patvirtina ir nukentėjusiųjų požiūrio į policijos darbą tyrimai. Vidaus reikalų ministerijos atstovė Eglė Vileikienė pristatė tyrimą, parodžiusį, kad iš tų smurto artimoje aplinkoje aukų, kurios teigiamai įvertino policijos darbą, 67 proc. kaip teigiamo vertinimo priežastį nurodė aplinkybę, kad pareigūnai buvo mandagūs. Deja, mandagaus pareigūnų bendravimo neretai pasigenda nuo vagysčių nukentėję asmenys. Tai rodo, kad ne visada yra suprantama, jog ir turtinė žala gali lemti skaudžius asmens išgyvenimus, ypač jei prarandami didelę asmeninę vertę turintys daiktai. Kita vertus, nukentėjusiųjų požiūris į policijos darbą per pastaruosius 15 metų ženkliai pakito teigiama linkme, nes prieš 15 metų vienintelė teigiamai vertinta pareigūnų savybė buvo tvarkingumas.
Pažeidžiamiems nukentėjusiems būtina papildoma parama
Teisėja Viktorija Šelmienė pasidalino patirtimi apie bene labiausiai pažeidžiamų nukentėjusiųjų – vaikų – apklausas. Šiame procese itin svarbus vaidmuo tenka apklausoje dalyvaujančiam psichologui, atliekančiam vertėjo iš teisinės kalbos į vaiko kalbą vaidmenį. Deja, tinkamai parengtų psichologų stygius lemia, kad kartais vaikams apklausos tenka laukti iki 6 savaičių.
Pažeidžiamų nukentėjusiųjų temą pratęsė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė bei Vilniaus Moterų namų vadovė Lilija Vasiliauskienė. Pranešėjos, kasdien susiduriančios su įvairias išnaudojimo formas, smurtą artimoje aplinkoje susiduriančiais žmonėmis, akcentavo, kaip svarbu nenuvertinti nukentėjusiųjų patirčių, gerbti jų orumą, nekaltinti jų dėl patirto smurto. Neretai tokių nusikaltimų aukoms tenka patirti gėdinimą, kaltinimą, pašaipą, kas dar labiau apsunkina jų galimybes atgauti pasitikėjimą savimi ir teisėsauga.
Praktinės priemonės – teigiamiems pokyčiams
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius atkreipė dėmesį, kad nukentėjusieji, patyrę žalą dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nors Baudžiamojo proceso kodekse tokia galimybė nėra nustatyta, ji egzistuoja vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir tarptautiniais teisės aktais.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovės Erika Leonaitė ir Mėta Adutavičiūtė pristatė instituto parengtas pareigūnams ir nukentėjusiesiems skirtas priemones – praktinį vadovą „Pareigūno bendravimas su nukentėjusiaisiais“, informacinį bukletą nukentėjusiesiems ir interneto svetainę nukentejusiems.lt. „Idėja parengti praktinį vadovą kilo siekiant padėti pareigūnams suprasti nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis, suteikti žinių apie nusikaltimo poveikį žmogui ir pateikti praktinių patarimų, kaip bendrauti su nukentėjusiaisiais. Pavyzdžiui, paprastas patarimas vengti klausimo „kodėl“ gali padėti sukurti pasitikėjimu grindžiamą santykį, nes šis, atrodytų, savaime suprantamas klausimas dažniausiai suprantamas kaip tiesioginis ar netiesioginis kaltinimas, reikalavimas pasiaiškinti“ – pristatydama praktinį vadovą kalbėjo Erika Leonaitė. Tuo tarpu lankstinukuose ir informacinėje svetainėje paprasta, suprantama kalba pateikiama informacija apie tai, kas yra nusikaltimas, kur galima kreiptis pagalbos, kokias teises baudžiamojo proceso metu turi kiekvienas nuo nusikaltimų nukentėjęs asmuo.
Konferencija organizuota vykdant bendrą Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Lietuvos policijos mokyklos projektą „Veiksmingas nukentėjusiųjų teisių užtikrinimas”.
