UAB „Sekmadienis” prieš Lietuvą: kai saviraiškos laisvė ribojama be svaraus pagrindo

31 sausio, 2018

Lietuva, uždrausdama reklamas su Jėzaus ir Marijos personažais, nepagrįstai apribojo žodžio ir saviraiškos laisvę, išnagrinėjęs bylą „UAB Sekmadienis prieš Lietuvą“ nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas.


Byla pradėta: 2014

Byla baigta: baigta

Bylos esmė: dizaineriui buvo skirta 579 EUR bauda už netinkamą religinės simbolikos panaudojimą reklamoje


 

Bylos faktai:

2012 m. rudenį dizaineris Robertas Kalinkinas organizavo savo naujos drabužių kolekcijos reklaminę kampaniją. Reklaminiuose plakatuose buvo estetiškai pavaizduoti dailūs jaunuoliai, dėvintys R. Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!”, „Marija brangi, kokia suknelė!” bei “Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!”.

2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 579 EUR dydžio baudą.

ŽTSI atstovaujamas UAB „Sekmadienis“ laimėjo bylą prieš Lietuvą

Institucijos nepagrįstai nubaudė ŽTSI atstovaujamą įmonę UAB „Sekmadienis“ už reklamų su religines asmenybes primenančiais personažais platinimą, – konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Teismo neįtikino Lietuvos vyriausybės argumentai, kad taip siekta apsaugoti tikinčiųjų jausmus.

Uždraustuose reklaminiuose plakatuose buvo vaizduojami jaunuoliai, dėvintys dizainerio R. Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklama

2012 m. lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą.

Skyrė 579 eurų baudą

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2000 litų (579 eurų) dydžio baudą.

Paskirtą baudą UAB „Sekmadienis“ nesėkmingai skundė teismuose. Galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, bauda palikta galioti, nes, anot teismo, reklamos vaizdiniuose religinė simbolika naudota netinkamai. Teismo vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitiko geros moralės ir krikščionių tikėjimo vertybių bei sakralumo simbolių gerbimo principų.

2014 m. pateiktas pareiškimas EŽTT dėl saviraiškos laisvės ribojimo, Roberto Kalinkino kompaniją Europos Žmogaus Teisių Teisme atstovavo ŽTSI vyriausias teisininkas Karolis Liutkevičius.

Lietuvos institucijų argumentai EŽTT neįtikino  

EŽTT, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad Lietuva UAB „Sekmadienis” saviraiškos laisvę apribojo nepagrįstai ir pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį.

Teismas griežtai sukritikavo Lietuvos reklamos priežiūros institucijos ir teismų pasitelktus motyvus, kuriais remiantis pareiškėjo skundai dėl baudos skyrimo buvo atmesti. EŽTT nuomone, institucijų argumentai buvo deklaratyvūs, paviršutiniški ir nepakankamai paaiškinantys, kas konkrečiai šiose reklamose buvo įžeidu.

Anot EŽTT, Lietuvos institucijos nesugebėjo rasti tinkamo balanso tarp tikinčiųjų jausmų apsaugos ir pareiškėjo saviraiškos laisvės, suteikdamos pirmajai absoliučią pirmenybę.

„Šiuo atveju visose trijose reklamose (kurias, tarp kitko, vis dar galima pamatyti internete) nebuvo nieko, kas, net ir pasitelkus visą vaizduotę, galėtų būti laikoma įžeidu ar tuo labiau prilygintina kokiai nors religijos ar religinių simbolių niekinimui, ir kas galėtų būti laikoma pateisinama priežastimi ją riboti „siekiant apsaugoti kitų [žmonių] teises“, – dar griežčiau nei kolegijos dauguma pasisakė pritariamąją nuomonę pateikęs teisėjas De Gaetano. Anot, jo šis atvejis net neturėjo patekti į institucijų akiratį.

Reklamą kūrusiai bendrovei teismas priteisė 580 eurų žalos atlyginimą.