Koalicija „Psichikos sveikata 2030“, reaguodama į naujienų portalo Delfi.lt publikaciją „Teismo salėje širdį gniaužianti byla: nesulaukusi pagalbos ligoto mažamečio mama priėmė kraupų sprendimą“, palaiko Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ kreipimąsi į politikus ir visuomenę.
2019 m. liepą Alytuje sunkų autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčio mažamečio mama, nesulaukusi taip trūkstamos pagalbos, kuri jai, vienai auginančiai du nepilnamečius vaikus, buvo gyvybiškai reikalinga, palūžo. Ji nusprendė pakelti ranką ne tik prieš save, bet ir prieš savo vaiką su negalia.
Koalicija atkreipia ką tik išrinktų naujo Seimo narių, būsimos Vyriausybės narių, kitų nacionalinio lygmens ir savivaldos politikų dėmesį, kad tokių tragiškų istorijų yra ne viena. Šios istorijos tėra ledkalnio viršūnė – maža dalis sužalotų ir žalojamų likimų.
Per 30 atkurtos Nepriklausomybės metų Lietuvai pavyko labai daug pasiekti daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. Tuo galime ir turime didžiuotis. Bet yra tokių sričių, kuriose dėl įvairių priežasčių proveržis nėra įvykęs. Tarp jų yra iki šiol nepertvarkyta psichikos sveikatos priežiūros sistema. Dokumentuose, kurie reguliuoja šią sistemą, varnelės sudėliotos, ir net pasigiriama pasiekimais. Žmonės, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų, ar šeimos, kuriose auga vaikai ir suaugusieji su intelekto ar/ir psichosocialine negalia, yra kitos nuomonės apie veikiančią sistemą. Esant bent kiek sudėtingesniam sutrikimui, sistema neturi pasiūlyti nieko daugiau, kaip tik gydymą vaistais, guldymą į psichiatrijos stacionarus ir nukreipimą likusiam gyvenimui į nuolatinę toli nuo namų esančią socialinės globos įstaigą.
Vaikai ir suaugusieji, paliesti autizmo ar kitokių raidos, emocinių ar elgesio sutrikimų ar kitų psichikos sveikatos ar mokymosi sunkumų negali gauti tęstinės kvalifikuotos pagalbos. Modernių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų – tokių, kokios teikiamos daugelyje valstybių jau daugiau kaip 50 metų, plėtra yra sustabdyta jų užuomazgoje. Per lėtai plėtojama bendruomeninių socialinių paslaugų plėtra įvairaus amžiaus žmonėms su intelekto ar/ir psichosocialinė negalia ir jų šeimos nariams. Yra svarbu puoselėti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir gebėjimus, nesvarbu, su ar be negalios jis yra. O nesant kokybiškų, į asmenį orientuotų psichikos sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų bendruomenėje, sunku tikėtis kad bus pasiektas ambicingas švietimo sistemos tikslas – visiems prieinamas įtraukusis ugdymas – kad visi individualių ugdymosi poreikių turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo lavinimo mokyklose ir klasėse.
Kiekviena žiniasklaidos aprašyta tokių šeimų tragiška istorija, – kiekvienas žmogus, sistemos nurašytas kaip netinkamas gyventi bendruomenėje ir nukreiptas likusiam gyvenimui į nuolatinę globos įstaigą – tai sisteminės nesėkmės įrodymas.
Primename tiems, kurie daro svarbius sprendimus, kad psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi už fizinę sveikatą, ir kad negalima diskriminuoti žmonių dėl to, kad juos palietė ne kūno liga, o intelekto ar/ir psichosocialinė negalia. Lietuva turi visas galimybes sukurti šiuolaikinę psichikos sveikatos sistemą, ir laikas pradėti tai daryti.
Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ su jos narių ekspertize yra pasirengusi padėti valdžios institucijoms šiame svarbiame darbe ir tikisi, kad bus pasiryžta esminiams sprendimams, kurie užtikrins labai reikalingą proveržį šioje svarbioje srityje.
Kreipimąsi rengė ir palaiko Koalicijos „Psichikos Sveikata 2030“ nariai bei partneriai:
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Lietuvos sutrikusio intelekto asmenų globos bendrija „Viltis“
Lietuvos negalios organizacijų forumas
Lietuvos psichologų sąjunga
Jaunimo linija
VšĮ „Paramos vaikams centras”
Vaikų linija
VU Filosofijos fakuleteto Suicidologijos tyrimų centras
Dr. Vytautas Blažys
Dr. Paulius Skruibis
Dr. Eglė Šumskienė
Kristina Dūdonytė
Viktorija Andreikėnaitė
Dr. Marija Jakubauskienė
Marius Strička
