Dainius Pūras apie dvi globalias krizes: pandemiją ir psichikos sveikatos krizę pasaulyje

21 rugsėjo, 2020

Šiandien vyko tarptautinė konferencija „Mind the Gap: Emotional Wellbeing and Social Solidarity during Covid-19”, skirta Leonidui Donskiui atminti. ŽTSI direktorius Dainius Pūras, vienas iš pagrindinių pranešėjų, kalbėjo „COVID-19 ir teisė į sveikatą” tema.

Visos žmogaus teisės yra nedalomos ir tarpusavyje susijusios. Teisė į fizinę ir psichikos sveikatą negali būti veiksmingai įgyvendinta, jei kitų žmogaus teisių nepaisoma ar jos yra pažeidžiamos.

Psichikos sveikatos priežiūros ir psichiatrijos istorija mus įspėja, kad selektyvios pastangos siekiant spręsti psichikos sveikatos problemas ar sunkumus, stengiantis žmones „pataisyti“ ar „pagydyti“, ypač jei tai daroma žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo sąskaita, gali turėti žalingų padarinių asmens ir visuomenės gerovei. Šiame kontekste svarbu kritiškai įvertinti esamą psichikos sveikatos situaciją pasaulyje ir identifikuoti esmines sistemines psichikos sveikatos priežiūros sistemos spragas.

COVID-19 pandemija suteikė galimybę permąstyti psichikos sveikatos politikos ir praktikos kryptis ir suabejoti investavimo į esamą padėtį veiksmingumu. Visų pirma, nebūtų išmintinga „gydyti“ daugybę psichikos sveikatos sunkumų, kuriuos sukelia baimė užsikrėsti ar karantino poveikis, ir tokius atvejus kvalifikuoti kaip padidėjusio psichikos sveikatos sutrikimų skaičiaus įrodymą. Antra, dabar labiau nei bet kada anksčiau akivaizdu, kad privalu atsisakyti segreguotų psichiatrijos ar socialinės globos įstaigų praktikų.

Sisteminės kliūtys įgyvendinti teisę į psichikos sveikatą nustatytos. Be kitų socialinių veiksnių (tokių kaip skurdas, diskriminacija, smurtas įvairiose aplinkose), yra ir plačiai paplitusi prievarta bei institucionalizacija, pernelyg didelis biomedicinių priemonių taikymas, galios asimetrija tarp paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų, bei šališkas žinių ir mokslinių įrodymų naudojimas psichikos sveikatos priežiūros srityje. Šios kliūtys yra dar akivaizdesnės ir grėsmingesnės šiais laikais, kai pasaulinė bendruomenė susiduria su COVID-19 pandemija. Ši visuomenės sveikatos krizė yra puiki galimybė iš esmės pakeisti psichikos sveikatos politiką ir praktiką visame pasaulyje. Norint tai pasiekti, visos suinteresuotosios šalys turėtų dėti bendras pastangas, kad psichikos sveikatos priežiūros srityje būtų visapusiškai atsižvelgiama į žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį, aklai nepasitikima institucine priežiūra bei perdėtu žmogaus jausmų ir įvairovės patologizavimu.