Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Minėdama šią reikšmingą progą, koalicija „Psichikos sveikata 2030“ parengė ir pateikė siūlymus Lietuvos valdžios institucijoms, ragindama imtis esminių permainų psichikos sveikatos priežiūros srityje. Koalicija, kurią sudaro nevyriausybinės organizacijos ir individualūs nariai – ekspertai, jau ne pirmą kartą pabrėžia būtinybę imtis proveržio Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje.
Nors pastaraisiais metais ministerijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą ir švietimą, nemažai nuveikė psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencijos srityje, iki šiol nepavyko pasiekti būtinų permainų pačioje psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Teikiant pagalbą vaikams ir suaugusiems su psichikos sveikatos sunkumais, nešalinamos jau seniai identifikuotos sisteminės spragos, nėra plėtojamas antrinio lygio tęstinių nestacionarinių paslaugų tinklas. Būtent šioms gyvybiškai svarbioms paalaugoms turi būti suteiktas prioritetas, jas tinkamai finansuojant ir užtikrinant tvarios socialinių inovacijų plėtros galimybę.
Pasaulio sveikatos organizacija dar 2021 metais paskelbė strateginį dokumentą, kuriuo aiškiai patarė vyriausybėms keisti daug dešimtmečių dominavusius psichiatrijos plėtros prioritetus ir kuo daugiau investuoti į kokybiškas ir naujas paslaugas, atsisakant suvaržymų bei perteklinio medikamentinio gydymo tradicijų. Siūlome remiantis šiuo dokumentu įdiegti bei užtikrinti tvarią psichikos sveikatos plėtrą Lietuvoje. Tai turi būti daroma kuriant ir stiprinant antrinio lygio nestacionarinių tęstinių paslaugų grandį. Deja, iki šiol toks siūlymas buvo ignoruojamas, lėšas nuolat nukreipiant įprastais kanalais.
Koalicija rekomenduoja imtis veiksmingų priemonių, kad būtų sustabdytas istoriškai susiklostęs ir kasdienėje praktikoje paplitęs reiškinys, kuomet nemažai pacientų vis dar gydomi psichotropiniais vaistais, nors tokiam gydymui ir nėra indikacijų. Tokia ydinga praktika, nemaža dalimi susijusi su medikų rengimo tendencijomis bei visuomenės ir politikų tendencingu informavimu, daro nemažai žalos: daugumoje psichikos sutrikimų atvejų ne medikamentinis gydymas, o įvairūs psichosocialiniai pagalbos būdai turi būti pirmojo pasirinkimo priemonė. Atitinkamai turi būti planuojamos išlaidos šių paslaugų plėtrai ir palaikymui.
Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema yra ypač neveiksminga sprendžiant vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemas, todėl koalicijos siūlymuose šioms problemoms skirta atskira dalis. Joje paaiškinama, kodėl veiksminga tęstinė pagalba vaikams ir paaugliams su psichikos sunkumais dažnai yra neprieinama, kokias paslaugas ir kaip reikia plėtoti, kad įvyktų realūs pokyčiai.
Dar viena Koalicijos siūlymų dalis skirta žmogaus teisių apsaugos principų įtvirtinimui Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje. Tam, kad Lietuvos psichiatrija atsisakytų per didelės priklausomybės nuo institucinės globos, perteklinių hospitalizacijų ir suvaržymų (prievartos naudojimo), būtina plėtoti kokybiškų naujų paslaugų tinklą, ir tai turi būti daroma inovatyvias paslaugas kuriant pirmiausia ne stacionaruose ir ne pirminio lygio centruose.
Atsižvelgiant į ypatingą visuomenės psichikos sveikatos svarbą šiame laikmetyje ir pripažįstant, kad daugelio svarbių klausimų sprendimas peržengia atskirų ministerijų ribas, siūloma atkurti Valstybinę psichikos sveikatos komisiją prie LR Vyriausybės, kaip buvo numatyta Seimo 2007 metais patvirtintoje Psichikos sveikatos strategijoje.
Su pasiūlymais galite susipažinti:
Pasiūlymai dėl naujų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtros
Pasiūlymai dėl būtinųjų permainų vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros sistemoje
Pasiūlymai dėl žmogaus teisių apsaugos principų įgyvendinimo Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje
