Tyrimai

Žmogaus teisių stebėjimo instituto išleisti leidiniai.

Prisidėkite prie tyrimo apie nukentėjusiųjų teises Lietuvoje

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaudas su nacionalinėmis ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, atlieka nukentėjusiųjų teisių padėties Lietuvoje vertinimą. Vertino metu yra siekiama nustatyti kaip Lietuvoje buvo įgyvendinta Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų teisių direktyva, ar naujosiosios teisės, kurias direktyva suteikė nukentėjusiems asmenims, yra užtikrinamos praktiškai. Šis vertinimas yra dalis plataus, beveik visą Europos Sąjungą apimančio tyrimo, kurio …

Prisidėkite prie tyrimo apie nukentėjusiųjų teises Lietuvoje Skaityti daugiau »

Apklausa apie seksualinį priekabiavimą: pasisakyti ar nutylėti?

Socialiniuose tinkluose užgimęs „MeToo“ judėjimas nepraleido ir Lietuvos viešosios erdvės. Naujausi apklausos duomenys rodo vidutinį gyventojų palankumą nusprendusioms pasisakyti nukentėjusioms, tuo tarpu dalis tebekaltina viešai prabilusias moteris arba teigia, kad pasisakyti reikėjo iš karto. Paviešintos seksualinio priekabiavimo istorijos Neilgai trukus po socialinių tinklų judėjimo „MeToo“ pradžios Jungtinėse Amerikos Valstijose, seksualinio priekabiavimo istorijos ėmė kilti į …

Apklausa apie seksualinį priekabiavimą: pasisakyti ar nutylėti? Skaityti daugiau »

ATSAKAS Į NEAPYKANTOS NUSIKALTIMUS: SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA (2017)

Lietuvoje neapykantos nusikaltimai yra kriminalizuoti – t. y., už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šių nusikaltimų kriminalizavimas siunčia aiškią žinutę visuomenei, jog neapykanta motyvuotas elgesys nebus toleruojamas, o neapykanta motyvuotų incidentų atvejais – kaltininkai bus nubausti. Nepaisant egzistuojančio reglamentavimo, tarp įstatymo ir jo realaus taikymo Lietuvoje galima įžvelgti egzistuojant nemažai problemų: turimi teisiniai įrankiai nėra efektyviai …

ATSAKAS Į NEAPYKANTOS NUSIKALTIMUS: SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA (2017) Skaityti daugiau »

Prieinamas teisingumas – teisės į advokatą tyrimas (2017)

Teisė į advokatą ir teisė į nemokamą teisinę pagalbą yra visuotinai pripažįstamos kaip teisingos ir prieinamos teisinės sistemos garantai. Teisinės sistemos teisingumas ir prieinamumas yra ypač svarbūs asmenims, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikaltimų padarymu. Jie pagrįstai tikisi, kad galės suprasti jiems pateiktus įtarimus ir efektyviai realizuoti savo teisę į gynybą. Teisingumas tokiems asmenims tampa …

Prieinamas teisingumas – teisės į advokatą tyrimas (2017) Skaityti daugiau »

Įtariamųjų informavimas apie jų teises

2012 m. priimta Europos Sąjungos direktyva dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese numato, kad kiekvienam sulaikomam įtariamajam turi būti įteikiamas rašytinis pranešimas, kuriame nurodomos ir aprašomos įtariamojo turimos teisės baudžiamajame procese. Šis dokumentas gali turėti esminę reikšmę užtikrinant sąžiningą ikiteisminį tyrimą ir teismo procesą įtariamojo atžvilgiu, nes tik suprasdamas savo teises jis gali pilnavertiškai dalyvauti …

Įtariamųjų informavimas apie jų teises Skaityti daugiau »

Visuomenės nuomonės tyrimas (2016)

2016 m. spalio mėn. 19-26 dienomis Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos žmonių nuomonę ir informuotumą žmogaus teisių klausimais, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai …

Visuomenės nuomonės tyrimas (2016) Skaityti daugiau »

Kraštutinė priemonė? Suėmimo taikymo ES tyrimas

Europos Sąjungoje bet kuriuo metu yra daugiau nei 120 000 žmonių laikomų suėmime. Tai reiškia, kad daugiau nei 1 iš 5 žmonių laisvės atėmimo įstaigose laikomi įkalinti, nors nėra teismo pripažinti padariusiais nusikaltimą. 2014 m. birželį pradėto projekto, finansuoto Europos Komisijos, metu Fair Trials, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir 9 kitos organizacijos surinko unikalius duomenis, …

Kraštutinė priemonė? Suėmimo taikymo ES tyrimas Skaityti daugiau »

Suimtųjų Lietuvoje mažėja, tačiau problemų išlieka – ŽTSI pristato naują suėmimo tyrimą

Lobisto Andriaus Romanovskio suėmimas 2012 m. ir tuometinio Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno suėmimas 2013 m. atkreipė visuomenės dėmesį į piktnaudžiavimą šia priemone baudžiamosiose bylose. Visagino merės Dalios Štraupaitės suėmimas 2014 m. parodė, kad žmonės, prieš kuriuos turimi nebūtinai pasitvirtysiantys įtarimai, teismo dažnai laukia gyvendami sveikatą žalojančiomis sąlygomis, netgi sunkesnėmis nei atliekantieji bausmę. …

Suimtųjų Lietuvoje mažėja, tačiau problemų išlieka – ŽTSI pristato naują suėmimo tyrimą Skaityti daugiau »

Suėmimo taikymas Lietuvoje (2015)

Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2015 m. atliko išsamų suėmimo taikymo Lietuvoje tyrimą, kurio metu stebėjo suėmimo skyrimo posėdžius teisme, analizavo baudžiamųjų bylų medžiagas bei apklausė teisėjus, prokurorus ir advokatus. Tyrimo rezultatai kelia dvejopą įspūdį. Viena vertus, bendrai vertinant situaciją, padėtis Lietuvoje pastebimai gerėja: 2015 m. vasarą buvo reformuota suėmimo taikymo tvarka, siekiant šioje srityje užtikrinti …

Suėmimo taikymas Lietuvoje (2015) Skaityti daugiau »

Visuomenės nuomonės tyrimas (2014)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2014 m. spalio 3 – 12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems …

Visuomenės nuomonės tyrimas (2014) Skaityti daugiau »