Lietuvoje neapykantos nusikaltimai yra kriminalizuoti – t. y., už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šių nusikaltimų kriminalizavimas siunčia aiškią žinutę visuomenei, jog neapykanta motyvuotas elgesys nebus toleruojamas, o neapykanta motyvuotų incidentų atvejais – kaltininkai bus nubausti. Nepaisant egzistuojančio reglamentavimo, tarp įstatymo ir jo realaus taikymo Lietuvoje galima įžvelgti egzistuojant nemažai problemų: turimi teisiniai įrankiai nėra efektyviai pasitelkiami, neapykantą kurstantys asmenys dažnai lieka tinkamai nenubausti, o nukentėję asmenys nesulaukia reikalingos paramos ir pagalbos.
Neretai girdima, kad Lietuvoje neapykantos nusikaltimai praktiškai neegzistuoja. Oficialūs duomenys apie neapykantos nusikaltimus Lietuvoje yra riboti, tačiau institucijų pateikiama neapykantos kurstymo veikų statistika rodo, kad užregistruotų atvejų skaičius yra itin žemas – pastarųjų ketverių metų vidurkis siekia vos daugiau šimtą nei atvejų per vienerius metus.
Vis dėlto, skirtingi tyrimai bei nevyriausybinių organizacijų turimi duomenys rodo, kad reali padėtis nuo oficialiosios statistikos skiriasi.
Diskusijos apie neapykantos nusikaltimų mažinimą labai dažnai apsiriboja švietimo svarbos akcentavimu ar raginimu nukentėjusius asmenis aktyviau pranešti apie neapykantos nusikaltimus. Šiuo atveju, diskusija turėtų krypti link gerai funkcionuojančios neapykantos nusikaltimų prevencijos sistemos kūrimo. Institucijų dėmesio centre turėtų atsidurti esminių problemų, susijusių su neapykantos nusikaltimų atvejų tyrimu, sprendimas bei nukentėjusių asmenų poreikių užtikrinimas.
Leidinyje „Atsakas į neapykantos nusikaltimus: situacijos Lietuvoje apžvalga“ apžvelgiame neapykantos nusikaltimų padėtį, išskiriame daugiausiai sunkumų efektyviam neapykantos nusikaltimų užkardymui keliančias sritis ir pateikiame rekomendacijas Lietuvos institucijoms.
Kviečiame susipažinti su leidiniu „Atsakas į neapykantos nusikaltimus: situacijos Lietuvoje apžvalga“.