Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2015 m. atliko išsamų suėmimo taikymo Lietuvoje tyrimą, kurio metu stebėjo suėmimo skyrimo posėdžius teisme, analizavo baudžiamųjų bylų medžiagas bei apklausė teisėjus, prokurorus ir advokatus.
Tyrimo rezultatai kelia dvejopą įspūdį. Viena vertus, bendrai vertinant situaciją, padėtis Lietuvoje pastebimai gerėja: 2015 m. vasarą buvo reformuota suėmimo taikymo tvarka, siekiant šioje srityje užtikrinti geresnę žmogaus teisių apsaugą. Patį suėmimą pastaruosius keletą metų linkstama taikyti vis mažiau: per 2014 m. buvo suimti 1642 žmonės, tai – mažiausias skaičius per pastaruosius 10 metų. O 2015 m. suimtųjų skaičius sumažėjo dar ketvirtadaliu.
Šie pokyčiai džiugina ir rodo, kad atsisakoma beatodairiško žmonių kalinimo, neretai griaunančio suimtojo ir jo artimųjų gyvenimus. Kita vertus, sprendžiant dėl asmens suėmimo išlieka nemažai problemų, lemiančių, kad šie sprendimai ne visada teisingi ir sąžiningi.
Teismai tenkina daugiau nei 9 iš 10 prokurorų prašymų suimti, taigi prokurorui nusprendus, kad žmogų reikia patalpinti į laisvės atėmimo įstaigą, apsiginti galimybių yra labai nedaug. Viena iš to priežasčių – itin prasta suimamų asmenų teisių gynyba teisme. Dauguma įtariamųjų neišgali patys pasisamdyti advokato, todėl jiems skiriamas valstybės finansuojamas gynėjas. Deja, šie advokatai neretai savo pareigas atlieka prastai – į bylos nagrinėjimą atvyksta visiškai nepasiruošę, o su atstovaujamu žmogumi pirmą kartą susitinka teismo salėje.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nepasitikima alternatyviomis suėmimui priemonėmis – piniginis užstatas taikomas iki dešimties kartų rečiau, o namų areštas – trisdešimt kartų rečiau nei suėmimas. Taip pat vis dar neįgyvendinama 2015 m. pradžioje numatyta intensyvi priežiūra – įtariamųjų stebėjimas naudojant elektroninę apykoję – kuri leistų pakeisti ne visais atvejais tinkamą namų areštą ir galėtų tapti efektyvia alternatyva suėmimui.
