hrmi-youtube
LT

Apklausa apie seksualinį priekabiavimą: pasisakyti ar nutylėti?

2018 / 05 / 16

Socialiniuose tinkluose užgimęs „MeToo“ judėjimas nepraleido ir Lietuvos viešosios erdvės. Naujausi apklausos duomenys rodo vidutinį gyventojų palankumą nusprendusioms pasisakyti nukentėjusioms, tuo tarpu dalis tebekaltina viešai prabilusias moteris arba teigia, kad pasisakyti reikėjo iš karto.

Paviešintos seksualinio priekabiavimo istorijos

Neilgai trukus po socialinių tinklų judėjimo „MeToo“ pradžios Jungtinėse Amerikos Valstijose, seksualinio priekabiavimo istorijos ėmė kilti į dienos šviesą ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Drąsios moterys ėmė dalintis savo patirtimis pasakodamos savo patirtas seksualinio priekabiavimo istorijas. Dėmesio centre atsidūrus žinomiems šalies visuomenės veikėjams, tarp jų politikams, režisieriams, universitetų dėstytojams ir kitiems, galima buvo pastebėti ir skirtingas visuomenės reakcijas į viešą kalbėjimą apie priekabiavimą.

Tarp palaikančiųjų – jaunesnės moterys ir jaunimas

Kovo pabaigoje-balandžio pradžioje Lietuvos naujienų agentūros „ELTA“ užsakymu buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į seksualinį priekabiavimą ir su tuo susijusių istorijų viešinimą. Tyrimas atskleidė, kad bendrai sprendimą pasisakyti patyrus seksualinį priekabiavimą palaiko 38 proc. apklaustųjų (11 proc. sprendimą vertina labai teigiamai ir 27 proc. greičiau teigiamai).

Visgi, didesnė dalis (46 proc.) respondentų pažymėjo, kad seksualinio priekabiavimo išviešinimo istorijų nepalaiko (14 proc. sprendimą vertina labai neigiamai ir 32 proc. greičiau neigiamai). Dar 16 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo ar į jį neatsakė.

Taigi, matyti, kad į seksualinio priekabiavimo ar kito nederamo elgesio paviešinimą gyventojai reaguoja pasiskirstymu į dvi priešingas stovyklas.

Apklausos rezultatai taip pat parodė vyrų ir moterų nuomonių skirtį. Bendrai moterys palankiau nei vyrai vertina sprendimą pasisakyti apie nederamą elgesį – 47 proc. respondenčių viešą kalbėjimą vertina teigiamai. Viešinamus seksualinio priekabiavimo atvejus labiausiai teigiamai vertina 18-29 metų (65 proc. vertina teigiamai ir 19 proc. neigiamai) ir 30-49 metų moterys (53 proc. vertina teigiamai ir 36 proc. neigiamai).

Palaikymą prakalbusioms moterims taip pat išreiškė specialistai ir tarnautojai (50 proc.) bei besimokantis jaunimas (55 proc.)

Viešumą neigiamai įvertino vyrai, įstaigų vadovai ir vyresnio amžiaus asmenys

Tyrimas taip pat parodė, kuri visuomenės dalis nepritaria seksualinio priekabiavimo ar kito nederamo elgesio atvejų viešinimui.

Būtent vyrai ir vyresnės nei 50 metų amžiaus moterys seksualinio priekabiavimo nukentėjusiųjų kalbėjimą vertina skeptiškai. Tik trečdalis vyrų ir 38 proc. moterų viešą kalbėjimą palaiko (nepalaiko 53 proc. vyrų ir 48 proc. vyresnių moterų).

Labiau neigiamai kalbėjimą vertina įmonių ar įstaigų vadovai (55 proc.), taip pat vyresni nei 50 metų respondentai (52 proc.), kaimiškų vietovių gyventojai (48 proc.) ir asmenys iš mažesnių miestų (49 proc.), taip pat pensinio amžiaus gyventojai (55 proc.). Nuomonės į šį klausimą neturėjo bei neatsakė dažniau vyrai iki 30 metų ir respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

Viešumas – ginklas prieš seksualinį priekabiavimą

Pasiteiravus apie motyvaciją palaikyti prakalbusias moteris, pagrindiniu argumentu apklausoje išsakytas siekis užkirsti kelią tolesniam priekabiavimo pasikartojimui. Beveik pusė respondentų (47 proc.) šią priežastį nurodė kaip svarbiausią.

Apie trečdalis apklaustųjų taip pat išreiškė mintį, jog Lietuvoje moterų teisės nėra pakankamai ginamos, tad būtent skaudžių istorijų viešinimas yra būdas šias teises ginti bei užtikrinti.

Tarp neigiamai įvertinusių viešą kalbėjimą asmenų vyravo įsitikinimas, kad pasisakyti apie priekabiavimą reikėjo iškart, o ne po tiek metų (taip teigė 31 proc.). Taip pat apklausa parodė ir vyraujantį nukentėjusiųjų kaltinimo požymį – su teiginiu „moterys pačios kaltos“ sutiko trečdalis šalies vyrų ir moterų.

Siekiant mažinti seksualinio priekabiavimo ir nederamo elgesio apraiškas visuomenėje, svarbu titinkamai reaguoti į prabilusių moterų balsus ir vengti šias istorijas dažnai lydinčios inertiškos reakcijos – taip vadinamojo nukentėjusiųjų kaltinimo.

Parengta pagal: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apklausa-metoo-skandaluose-lietuviai-remia-kaltinamus-seksualinius-priekabiautojus.d?id=77844555#cxrecs_s