Prieš porą mėnesių Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos trečiąjį straipsnį, kuriame teigiama, jog „niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas“, rašo naujienų portalas bernardinai.lt.
Bylą prieš Lietuvą laimėjusi kalinių grupė džiaugiasi – šalis turės keisti iki šiol galiojusią teisinę sistemą, antraip jai gresia sankcijos. Tačiau išlieka klausimas, ar Lietuva imsis realių veiksmų.
Pagal EŽTT sprendimą, įkalintieji iki gyvos galvos Lietuvoje galėtų tikėtis, jog jų bylos, praėjus 25-eriems metams, bus peržiūrimos, ir asmenys turės galimybę lygtinai grįžti į laisvę. Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvos įstatymai nenumato jokios galimybės sušvelninti bausmę – tokią galią turi tik šalies prezidentė. Malonės prašantiesiems gali būti suteikta laisvė, sutrumpintas bausmės laikas arba sumažinta teismo paskirta bausmė. Siekiant humanizuoti įkalinimo sistemą, lygtinio paleidimo klausimas turėtų atsirasti politikų darbotvarkėje.
Įkalintieji – labiausiai stigmatizuojama grupė
Visgi visuomenės požiūris į įkalinimo patirtį turinčiuosius asmenis yra itin nepalankus – 2015-ųjų duomenimis, beveik 60% lietuvių teigė, jog nenorėtų gyventi kaimynystėje su įkalinimo patirtį turinčiu asmeniu, o dar beveik 44% – dirbti kartu darbovietėje. Būtent iš įkalinimo įstaigos išėję asmenys Lietuvos visuomenėje susiduria su didžiausia socialine distancija – 66% lietuvių teigia, kad šią grupę vertina labai nepalankiai ir nepalankiai.
„Esame labai nepopuliarus visuomenės sluoksnis, ir kiekvienam politikui kalbėti apie mus gerąja prasme, kad ir apie tai, jog reikėtų ką nors pagerinti – labai pavojinga. Vyrauja nemažai keršto nuotaikų. Kalbama, kad sąlygas reikia labiau griežtinti, stipriau bausti, ką jau kalbėti apie kažkokius gerinimus“, – interviu portalui Bernardinai.lt teigė bausmę atliekantis Audrius.
Dabartinė sistema – su trūkumais
Ekspertų nuomone, per 27-erius Lietuvos nepriklausomybės metus įkalinimo sistema nebuvo keičiama, o iki europinių standartų – dar toli. „Lietuvos įkalinimo įstaigose vis dar egzistuoja iš sovietų laikų perimta kalinių hierarchinė sistema. Nesugebėta padaryti net atskirų kamerų, siekiant to išvengti <…>“, – portalui Bernardinai.lt komentavo Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas.
Įkalintųjų bausmės atlikimas primena ne grįžimą į visuomenę, tačiau nusikalstamumo mokyklą – izoliuotiems nuo socialinės aplinkos žmonėms yra mažai šansų sėkmingai adaptuotis, juolab, kai ženkliai didelė Lietuvos gyventojų dalis jų nepalaiko. Dažnu atveju, iš kalėjimo išėjęs žmogus tiesiog neturi kur grįžti ar į ką kreiptis, todėl tikėtina, kad dėl beviltiškos situacijos šis ir vėl gali nusikalsti.
Žmogaus Teisių Stebėjimo Instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus teigimu, „Nors mūsų lygtinio paleidimo procentai yra labai maži, pakartotinio nusikalstamumo procentai taip pat gana nedideli, todėl lyg ir turėtume drąsiau suteikti galimybę žmonėms grįžti ir integruotis į visuomenę, bet kol kas lygtinis paleidimas yra taikomas tik tarp 20–30 % nuteistųjų, imant bendrą įkalintų asmenų skaičių, o tai yra gerokai mažiau negu ES erdvės vidurkis“, – situaciją Bernardinai.lt komentavo ekspertas.
Mažais žingsniais link pokyčių
Visgi, nuo praėjusių metų keturiuose Lietuvos miestuose ėmė veikti vadinamieji „pusiaukelės namai“. Juose geriausiai besielgiantiems nuteistiesiems suteikiamos sąlygos lavinti socialinius įgūdžius, bendradarbiauti, o su socialinių darbuotojų pagalba žmonės ieškosi darbo. Ir nors tik nedidelė dalis lygtinai paleistųjų gali pasinaudoti šią galimybe, tai mažas žingsnis padedant grįžti į pilnavertį socialinį gyvenimą.
Belieka tikėtis, jog greitu Lietuvos įkalinimo sistema taps palankesnė nuteistiesiems, ir galimybė pasitaisyti bus prieinamesnė didesnei daliai žmonių.
Parengta pagal: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-07-14-neveikiancioje-lietuvos-ikalinimo-sistemoje-didziausias-kaliniu-skaicius-es/161682
