Įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą “Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą”, Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su partneriais asociacija “Kauno moterų linija” ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos komikso “Birutė Bebaimė” autorėmis vedė 10 diskusijų jaunimui skirtinguose Lietuvos regionuose.
Užsiėmimų metu buvo diskutuojama apie lyčių lygybę ir žalingus stereotipus, skirtingas smurto artimoje aplinkoje formas bei kaip jas atpažinti ir nuo jų apsisaugoti; diskutuojama, kas sulaiko ir kas skatina kreiptis pagalbos susidūrus su intymaus partnerio smurtu; dalinamasi nuomonėmis, kaip vieni kitus skatinti prabilti apie smurtą, kaip siekti lygių galimybių visiems ir realių pokyčių visuomenėje.
Diskusijos vyko Ukmergėje, Kėdainiuose, Jonavoje, Tauragėje, Raseiniuose, Gelgaudiškyje (Šakių r.), Alytuje, Kaune, Kauno rajone ir Molėtuose. Diskusijose dalyvavo daugiau nei 330 jaunimo atstovų (-ių). Renginių dalyviams (-ėms) buvo išdalintos „Birutės Bebaimės“ komiksų knygelės, skirtos smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir atpažinimui.
Diskusijų poveikio vertinimo rezultatai
Renginių pradžioje ir pabaigoje dalyvių buvo prašoma užpildyti anketas nurodant, ar jie sutinka, ar nesutinka su įvairiais su lyčių lygybe ir stereotipais susijusiais teiginiais. Pirmąją apklausos anketą prieš diskusijas užpildė 278 respondentai, antrąją anketą po diskusijų – 205 respondentai.
Pirmosios apklausos metu 83,8 proc. sutiko ir 9,4 proc. iš dalies sutiko, kad moterys turi turėti galimybę rūpintis savo karjera. Vertinant pokyčius po diskusijos, sutinkančių su šiuo teiginiu respondentų dalis išaugo iki 87,3 proc., atitinkamai sumažėjo iš dalies sutinkančių ar nesutinkančių su šiuo teiginiu respondentų.
Pirmosios apklausos metu tik 38,8 proc. nesutiko ir 13,3 proc. iš dalies nesutiko su teiginiu, kad vyrai turi priimti pagrindinius sprendimus namuose. Tuo tarpu po diskusijų nesutinkančių su šiuo teiginiu skaičius išaugo iki 54,6 proc., taigi užfiksuotas 15,8 proc. pokytis, t.y. tiek procentų daugiau respondentų po diskusijų nesutiko su šiuo teiginiu. Atitinkamai sumažėjo iš dalies nesutinkančių ar sutinkančių su šiuo teiginiu respondentų skaičius.
Diagrama Nr. 1. Nuostatų lyčių lygybės klausimais pokytis
Su teiginiu, kad lygybė tarp moterų ir vyrų yra pagrindinė teisė, prieš diskusijas sutiko 58,6 proc. diskusijų dalyvių, 25,5 proc. sutiko su šiuo teiginiu iš dalies. Po diskusijų sutinkančių su šiuo teiginiu respondentų dalis išaugo iki 65,4 proc., taigi užfiksuotas beveik 7 proc. pokytis.
Po diskusijų 4,4 proc. (iki 73,5 proc.) išaugo dalis respondentų, kurie sutiko su teiginiu, kad vyrai ir moterys turi gauti tokį patį atlyginimą už tą patį darbą. 9,1 proc. (iki 59,5 proc.) padaugėjo nurodžiusių, jog nesutinka su teiginiu, kad vyrai labiau tinka politiniam darbui nei moterys. Po diskusijų beveik 8 proc. (iki 74,1 proc.) išaugo diskusijų dalyvių skaičius, sutinkantis su teiginiu, jog namų ruošos darbai turėtų būti vienodai dalinami tarp vyrų ir moterų.
Diagrama Nr. 2. Nuostatų lyčių lygybės klausimais pokytis
Išvados
Apibendrinant, po diskusijų užfiksuotas teigiamas nuostatų lyčių lygybės atžvilgiu pokytis visais anketoje įtrauktais klausimais, t.y. daugiau diskusijų dalyvių po diskusijų pritarė lyčių lygybės idėjoms. Didžiausias pokytis – 15,8 proc. – užfiksuotas vertinant teiginį, jog vyrai turi priimti pagrindinius sprendimus namuose – po diskusijų su šiuo teiginiu nesutiko 54,6 proc. diskusijų dalyvių (iki diskusijų – 38,8 proc.). Taip pat gana ženklus pokytis – 9,1 proc. – matyti nuostatose, susijusiose su moterų ir vyrų dalyvavimu politikoje, t.y. tiek procentų daugiau respondentų po diskusijų nesutiko su teiginiu, kad vyrai labiau tinka politiniam darbui nei moterys.
