Septintoji metinė ataskaita apie teisinės valstybės padėtį Europos Sąjungoje, kurią paskelbė Civil Liberties Union for Europe (Liberties) – iki šiol išsamiausia pilietinės visuomenės tinklo ataskaita apie teisinę valstybę ES. Ataskaita, kurią parengė Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su „Liberties“ ir kitomis nacionalinėmis organizacijos narėmis bei partnerėmis, yra žinoma kaip „šešėlinė ataskaita“, skirta Europos Komisijos metiniam teisinės valstybės auditui ir pateikia šalių ataskaitų apžvalgą, tendencijas ir rekomendacijas ES institucijoms, kaip spręsti išryškintus trūkumus. Ataskaitos išvados patenka į Europos Komisijos teisės viršenybės stebėsenos ciklą, o prisidedančios organizacijos pristato savo vietines įžvalgas kasmetinių šalių vizitų metu.
ES teisės viršenybė toliau silpnėja, Komisijai sunkiai sekasi reaguoti
● Didžioji dalis ES rekomendacijų lieka neįgyvendintos valstybėse narėse
● „Ardytojai“ – Bulgarijos, Kroatijos, Italijos ir Slovakijos vyriausybės – nuosekliai ir sąmoningai silpnina teisės viršenybę, o Vengrija išsiskiria kaip agresyviausia
● Valdžių padalijimo srityje stebimas plačiai paplitęs regresas visoje ES
Analizuodama svarbiausius teisingumo sistemos pažeidimus, korupciją, žiniasklaidos laisvę ir valdžių padalijimą Europos Sąjungoje (ES) 2025 m., 2026 m. „Liberties“ teisės viršenybės ataskaita nustatė, kad pagrindinė tendencija yra stagnacija, o pažanga valstybėse narėse – labai ribota. Ataskaita rodo, kad ES mechanizmai, skirti kovoti su teisės viršenybės nuosmukiu, iš esmės yra neveiksmingi: nepaisant ketverius metus teikiamų Europos Komisijos rekomendacijų, dauguma valstybių narių nesugebėjo jų paversti konkrečiais veiksmais.
Remiantis 40 žmogaus teisių organizacijų iš 22 ES šalių surinktais duomenimis, daugiau nei 800 puslapių apimties ataskaita atskleidžia rimtą ir sąmoningą teisės viršenybės eroziją penkiose šalyse – Bulgarijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Slovakijoje – ir parodo, kad net istoriškai stiprios demokratijos, tokios kaip Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija ir Švedija, patiria regresą.
„Kai 2020 m. buvo pristatyta Europos Komisijos teisės viršenybės ataskaita, ji turėjo būti prevencinė priemonė, skatinanti imtis konkrečių veiksmų dar prieš problemoms įsisenėjant. Praėjus septyneriems metams, mūsų išvados rodo ne tik atsitraukimą, bet ir nuolatines, sąmoningas pastangas silpninti teisės viršenybę. Kartojamos rekomendacijos be realių veiksmų šios tendencijos nepakeis“
Ilina Neshikj, „Liberties“ vykdomoji direktorė
„Liberties“ ataskaita nustatė, kad 2025 m. 93 % visų Komisijos rekomendacijų buvo pakartotos iš ankstesnių metų, dažnai net nepakeitus formuluočių, o naujų rekomendacijų skaičius, palyginti su 2024 m., sumažėjo perpus. Iš 100 įvertintų rekomendacijų 61 neparodė jokios pažangos, o dar 13 atvejų fiksuotas regresas.
Pagrindinės įžvalgos pagal sritis
Valdžių padalijimas: ši sritis 2025 m. patyrė didžiausią regresą ir mažiausią bendrą pažangą. Ypač išsiskiria rekomendacijų dėl teisės į taikius protestus trūkumas, nors susirūpinimas fiksuojamas beveik visose valstybėse narėse, įskaitant regresinius teisės aktus ir griežtas bausmes už dalyvavimą uždraustuose protestuose (pvz., „Pride“ Vengrijoje, Saugumo dekretas Italijoje).
Teisingumas: šioje srityje matomas bendras pažangos trūkumas. Vis dažnesnė kritiška ar priešiška politinė retorika teismų ir žmogaus teisių institucijų atžvilgiu kelia grėsmę visuomenės pasitikėjimui teismais ir silpnina teisės viršenybės pagrindus visoje ES.
Kova su korupcija: stagnacija yra plačiai paplitusi, o struktūriniai trūkumai išlieka visose valstybėse narėse. Dauguma neįgyvendintų rekomendacijų datuojamos dar 2022 m., o tai rodo, kad ilgalaikės problemos – įskaitant lobizmo reguliavimą ir aukšto lygio korupcijos kontrolę – lieka neišspręstos.
Žiniasklaidos aplinka ir laisvė: tik nedaugelis valstybių narių pasiekė apčiuopiamos pažangos, o daugumoje stebima stagnacija arba regresas. Bulgarijoje, Kroatijoje, Italijoje, Slovakijoje ir Nyderlanduose fiksuotas padidėjęs žurnalistų persekiojimas ir fiziniai išpuoliai. Slovakijoje politikai ir su jais susiję asmenys socialiniuose tinkluose paskelbė daugiau nei 500 neapykantos ar šmeižikiškų politinių reklamų, dažnai nukreiptų prieš konkrečius žurnalistus.
Šalių kategorijos
„Ardytojai“ – tai vyriausybės, kurios nuosekliai ir sąmoningai silpnina teisės viršenybę daugelyje sričių. 2025 m. šiai grupei priskiriamos Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Italija ir Slovakija. Slovakijoje ir Bulgarijoje nustatytas nuosmukis visose srityse. Vengrija išlieka išskirtinė, nuolat priimdama vis labiau regresinius įstatymus ir politiką be jokių pokyčių ženklų.
„Slankikliai“ – šalys, kuriose demokratiniai standartai silpnėja tam tikrose srityse, bet tai nėra nuoseklios politinės strategijos dalis. Šiai grupei priklauso Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Malta (anksčiau laikyta stagnuojančia) ir Švedija.
„Stagnuojantys“ – šalys, kuriose teisės viršenybės situacija nei gerėja, nei blogėja. Tai Estija, Graikija, Airija, Lietuva, Nyderlandai, Rumunija ir Ispanija. Šiemet prie jų prisijungė Čekija, anksčiau laikyta „aktyviai dirbančia“. Lenkijoje vyriausybė bando atkurti svarbius teisės viršenybės elementus, tačiau ribota pažanga rodo, kokia sudėtinga ir trapi yra institucijų nepriklausomumo atkūrimo eiga.
„Aktyviai dirbantys“ – vyriausybės, siekiančios reikšmingų teisės viršenybės patobulinimų. Šioje kategorijoje šiemet liko tik Latvija.
„Nerimą kelia tai, kad 2025 m. pačios ES institucijos atkartojo daugelį problemų, matomų valstybėse narėse: jos normalizavo skubos tvarka priimamų teisės aktų naudojimą, susilpnino pagrindinių teisių apsaugą ir vykdė koordinuotą spaudimą priežiūros organizacijoms. Kai institucijos nuosekliai negina pagrindinių teisių, jos pačios pakerta ES patikimumą ir teisės viršenybės ataskaitų reikšmę“
Kersty McCourt, vyresnioji „Liberties“ advokacijos patarėja
2025 m. Lietuvos teisės viršenybės padėtis išliko iš esmės stabili, pasižyminti veikiančiomis institucijomis ir aktyvia pilietine visuomene, tačiau be reikšmingesnės pažangos. Konstitucinis Teismas ir toliau atliko svarbų vaidmenį ginant konstitucinius principus, ypač sprendžiant jautrius klausimus, tokius kaip tos pačios lyties partnerystė, tačiau šių sprendimų įgyvendinimas strigo dėl politinio pasipriešinimo ir lėtos teisėkūros. Tai atskleidžia aiškų atotrūkį tarp teisinės kontrolės ir praktinio jos įgyvendinimo.
Tuo pat metu pilietinė visuomenė išliko aktyvi ir įsitraukusi į viešosios politikos procesus, tačiau jos veiksmingumą ribojo struktūriniai iššūkiai, tokie kaip nepakankamas finansavimas, biurokratinės kliūtys ir ribota prieiga prie informacijos. Žiniasklaidos srityje išryškėjo tam tikri nepriklausomumo klausimai, ypač susiję su nacionaliniu transliuotoju, kas rodo galimas informacinės aplinkos pažeidžiamumo tendencijas.
Kovos su korupcija sistema išliko viena stipresnių sričių – institucijos aktyviai vykdė tyrimus, o visuomenės suvokiamos korupcijos lygis toliau mažėjo, nors bendras progresas šioje srityje taip pat stagnuoja. Apskritai Lietuva demonstruoja atsparumą ir gebėjimą išlaikyti demokratinius standartus, tačiau aiškūs įspėjamieji signalai – politinis spaudimas, pilietinės erdvės ribojimai ir žiniasklaidos iššūkiai – rodo, kad be nuoseklių sprendimų šios problemos ilgainiui gali silpninti teisės viršenybės sistemą.
2026 m. „Liberties“ teisės viršenybės ataskaitą galima rasti čia.
Ankstesnes „Liberties“ teisės viršenybės ataskaitas galima rasti čia: 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025.
Apie „Liberties“
Civil Liberties Union for Europe („Liberties“) – Berlyne įsikūrusi organizacija, vienijanti 24 narių organizacijas visoje ES ir dirbanti žmogaus bei skaitmeninių teisių srityse, įskaitant teisės viršenybę, žiniasklaidos laisvę, SLAPP bylas, privatumą, tikslinę politinę reklamą, dirbtinį intelektą ir masinę stebėseną.
Kitas „Liberties“ visos ES masto žiniasklaidos laisvės tyrimas planuojamas 2026 m. balandį.
Nuotrauka: Liberties
