2025 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė itin reikšmingą nutartį, kuria pripažino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, miške apgręždami Šri Lankos pilietį į Baltarusiją, veikė neteisėtai ir pažeidė jo teisę pateikti tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašymą Lietuvoje.
Ši byla yra precedentinės reikšmės, nes iki šiol Lietuvos teismų praktikoje neteisėtais buvo pripažįstami tik apgręžimai pasienio kontrolės punktuose. Tai pirmasis atvejis, kai aukščiausios instancijos administracinis teismas aiškiai pasisakė dėl apgręžimų vadinamojoje „žaliojoje sienoje“, t. y. ne per oficialius pasienio punktus.
Pareiškėjas 2023 m. kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad valstybės pareigūnų veiksmai sukėlė pavojų jo gyvybei, lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą (galūnių nušalimus) ir neteisėtą laisvės apribojimą. Jam atvykus į Lietuvos teritoriją, nebuvo sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymo, o jis buvo išstumtas iš Lietuvos teritorijos, žinant, kad Baltarusijos pareigūnai neleis jam patekti į Baltarusiją ir jį grąžins atgal. Esant neigiamai temperatūrai pareiškėjas buvo daug kartų apgręžtas tarp Lietuvos ir Baltarusijos teritorijų, ši situacija truko apie 10 dienų, o jo laisvė buvo faktiškai apribota be teismo sprendimo ar administracinio akto. Pareiškėjo teigimu, tokiais veiksmais buvo pažeistos nacionalinės ir ES teisės normos, reglamentuojančios prieigą prie prieglobsčio, užsieniečių grąžinimą, teisę į laisvę ir saugumą bei negrąžinimo principą.
Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, todėl pareiškėjas šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka.
Teisė į prieglobstį galioja nepriklausomai nuo sienos kirtimo būdo
LVAT konstatavo, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. buvo priverstinai išstumtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nesuteikus jam realios galimybės pateikti prieglobsčio prašymo. Teismas pabrėžė, kad teisė prašyti tarptautinės apsaugos taikoma ir tais atvejais, kai asmuo valstybės sieną kirto neteisėtai, taip pat ir prie sienos ar jos apsaugos zonoje.
Nutartyje remiamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, kurioje pabrėžiama, jog skubaus priverstinio apgręžimo praktika, kai asmeniui neleidžiama pateikti tarptautinės apsaugos prašymo, pažeidžia ES teisę.
Pažymėtina, kad ši LVAT nutartis priimta ES teisės raidos kontekste ir, tikėtina, atsižvelgiant į naujausią ESTT 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Hamoudi prieš Frontex (C-136/24 P). Šioje byloje ESTT pabrėžė, kad ES institucijos ir valstybės narės privalo realiai užtikrinti teisę prašyti tarptautinės apsaugos ir negali jos paneigti per faktinę praktiką. Anot ESTT, tokiose bylose pareiškėjams negali būti taikomas neproporcingai aukštas įrodinėjimo standartas – pakanka pateikti pradinių, tarpusavyje derančių įrodymų visumą. Teismas taip pat konstatavo, kad nacionaliniai ir ES teismai privalo aktyviai naudotis savo įgaliojimais rinkti įrodymus.
Prieglobsčio prašytojas – silpnesnioji proceso šalis
Itin svarbus nutarties aspektas – teismo išaiškinimas dėl įrodinėjimo. LVAT aiškiai nurodė, kad prieglobsčio prašytojas laikytinas silpnesniąja ginčo šalimi, todėl tais atvejais, kai nėra objektyvių įrodymų, jog asmuo neprašė prieglobsčio, visi neaiškumai turi būti aiškinami jo naudai.
Tai ypač reikšminga praktikoje, nes VSAT pareigūnai dažnai teigia, jog užsieniečiai prieglobsčio neprašė, o patys asmenys apgręžimo metu neretai netenka telefonų ar kitų galimybių fiksuoti įrodymus.
Neteisėti veiksmai pripažinti, tačiau kompensacija – simbolinė
Teismas pripažino, kad VSAT veiksmai buvo neteisėti ir kad pareiškėjas patyrė neigiamų pasekmių, įskaitant sveikatos sutrikimus (nušalimus). Vis dėlto LVAT nusprendė, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, todėl neturtinė žala pinigais nebuvo priteista.
Su byla galima susipažinti čia.
Bylą teisme inicijavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su advokatų profesine bendrija „ReLex“ kaip vieną iš strateginių bylų, kuriose siekiama esminių teisės taikymo trūkumų Lietuvos migracijos ir prieglobsčio sistemoje teisminio įvertinimo bei ydingos institucijų praktikos koregavimo.
Nuotrauka: Pexels
