Autoriai: L. Vosyliūtė ir M. Jockus
Pirmadienį Žmogaus teisių stebėjimo instituto komanda kartu su Heartwarmingly bei atstovais iš dešimties nevyriausybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų bei valstybinių institucijų, dirbančių pabėgėlių, migracijos, žmogaus teisių bei įvairovės skatinimo srityse, susitiko pasitarimui apie strateginį bendradarbiavimą dirbant migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimui, jų įtraukčiai į Lietuvos socioekonominį gyvenimą bei advokacijai šiais klausimais artėjančių Europos parlamento rinkimų metu. Susitikimo metu su kolegomis nusprendėme vienytis į neformalų tinklą, taip paremdami vieni kitų darbą ir sustiprindami advokaciją už migrantų ir pabėgėlių teisių užtikrinimą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje.
Susitikimo metu Lina Vosyliūtė, Heartwarmingly – tyrimais paremtų socialinių inovacijų – įkūrėja analizavo Europos Sąjungos politines tendencijas migracijos srityje, bei būdus, kaip Lietuvai aktualią problematiką perkelti į ES sprendimų priėmėjų darbotvarkę. Ji taip pat apžvelgė Europos Parlamento galias bei slogias rinkimų prognozes. Prognozuojama, kad Europos Parlamentas, augant kraštutinių dešiniųjų jėgų skaičiui ir mažėjant žaliųjų partijų atstovų, gali pasikeisti nuo progresyvios ir žmogaus teisių saugiklius užtikrinančios teisėkūros jėgos į šias teises ribojančią.
Migracijos politika Lietuvoje išlieka problematiška – migrantams nėra užtikrinama galimybė pateikti prieglobsčio prašymų, tebetaikomi tarptautinę teisę pažeidžiantys išstūmimai, o į Lietuvą patekę asmenys apgyvendinami žmogiškojo orumo neužtikrinančiomis sąlygomis. Praėjusiais metais ŽTSI ir partneriai Psichikos Sveikatos Perspektyvos parengė analitinę studiją, kur tarp įvairių žmogaus teisių pažeidimų minimos ne tik prastos materialinės apgyvendinimo sąlygos, sveikatos ir teisinių bei kitų paslaugų trūkumas, tačiau taip pat užfiksuotos smurto, rasizmo ir homofobijos apraiškos. Galimybės naudotis internetu ir telefonais ribotos, kas užkerta teisinių paslaugų prieinamumą migrantams, apsunkina ryšį su artimaisiais bei blogina psichikos sveikatos būklę ir veda prie minčių apie savižudybę.
Prieglobsčio prašymų nagrinėjimas užtrunka ilgus mėnesius, kuomet didelė dalis prieglobsčio prašytojų nėra informuojami apie jų prašymų nagrinėjimo procesą ir laikomi nežinioje. Migracijos departamentas sistemingai vėluoja šiuos prašymus analizuoti – ŽTSI kartu su partneriais advokatų kontora ReLex laimėjo keletą strateginių bylų prieš Migracijos departamentą, kuomet teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas pažeidė savo pareigą laiku išnagrinėti bylas. Papildomas sunkumas migrantų įtrauktyje yra integracija į darbo rinką – tik praėjus 6 mėnesiams migrantams suteikiama teisė Lietuvoje dirbti, tačiau išlieka perteklinės biurokratinės kliūtys, apsunkinančios banko sąskaitų atsidarymą ir tokiu būdu – galimybę gauti darbą. Visa tai dar labiau sustiprina neigiamą poveikį šių žmonių psichikos sveikatai.
Prieglobsčio prašytojų ir kitų migrantų srautas į Lietuvą nereguliariai kertant Baltarusijos pasienį suintensyvėjo 2021 m., taip prasidedant ir Baltarusijos politiniam šantažui. Lietuvos politikams siekiant atremti šią provokaciją, buvo nueita labai toli – išsižadant Lietuvos priimtų įsipareigojimų pagal Ženevos konvenciją bei ES prieglobsčio direktyvas. Taip prieglobsčio ieškantys žmonės atvykę ar bandantys atvykti per Baltarusiją tapo politinio žaidimo įkaitais.
Žmogaus teisių bei įvairovės skatinimo laukuose dirbančios organizacijos, savanoriai bei menininkai, kaip ir jų kolegos visoje Europoje sparčiai įsitraukė į advokaciją už pabėgėlių ir migrantų teises bei ėmėsi teikti humanitarinę, teisinę, psichologinę pagalbą. Deja, Lietuvos Seimas 2021 m. liepos 13 d. priėmė naujas įstatymų pataisas bei įteisino praktikas, prasilenkiančias su Lietuvos įsipareigojimais tarptautinei teisei bei ES direktyvomis (Amnesty International / PRAB Report). Nepaisant plataus NVO sektoriaus, visuomeninių bei akademikų iš Lietuvos ir užsienio pasipriešinimo, 2023 m. balandžio 20 d. buvo įteisintas „migrantų apgręžimas“, įsteigtas Valstybės Sienos Apsaugos Tarnybos (VSAT) „padėjėjo“ institutas (ECRE). Lietuvos-Baltarusijos “hibridinio karo” retorikai besitęsiant, tęsiasi ir išstūmimai bei jų įtaigotos mirtys. Ir tai vyksta ne tik Lietuvos-Baltarusijos pasienyje – Samrin byla, kuris mirė išstumtas atgal į Baltarusiją jau po to, kai pasiekė net Vilnių (Sienos grupė), liudija apie rasiniu profiliavimu paremtas sisteminio rasizmo praktikas ir tolimesnius nusižengimus net ir labai sumažintiems žmogaus teisių saugikliams.
Artėjantys Europos Parlamento rinkimai yra svarbūs siekiant demokratinės atskaitomybės dėl to, kokį poveikį ES migracijos politika sukuria Lietuvoje. Europos Parlamentas turi galią formuoti biudžetą bei apriboti ES finansavimą žmogaus teises pažeidžiančioms agentūroms ir praktikoms, lemiančioms prieglobsčio ieškančių asmenų mirtis pasienyje, savižudybes užsieniečių registracijos centruose ar skurdą ir išnaudojimą patekus į socialinę atskirtį. EP vaidmuo yra kertinis ir siūlant politikos alternatyvas – pereinant prie saugių ir teisėtų migrantų atvykimo būdų kūrimo, įtraukties bei prisidėjimo prie Lietuvos socialinio ir ekonominio tvarumo kūrimo – pavyzdžiui, darbingo amžiaus migrantų atvykimu kompensuojant senėjančią visuomenę bei užtikrinant inovacijoms ir verslui palankios, įvairovei draugiškos tarptautinės aplinkos puoselėjimą.
Besirengdami šiems kritiniams artėjantiems Europos Parlamento rinkimams Europos nevyriausybinių organizacijų tinklai jau startavo su rinkiminėmis viešojo informavimo kampanijomis, skatinančiomis išrinkti kuo daugiau įvairovei draugiškų europarlamentarų, tuo padidinant ES demokratijos atsparumą ir atsveriant vis radikalesnių partijų atėjimą į valdžią. Pavyzdžiui, ECRE pradėjo #EUisU kampaniją, ENAR paskelbė A Europe for All kampaniją, kitos kampanijos – EurHope – metu planuojama ES politinėms partijoms pateikti piliečių parengtus sprendimus, Europos Jaunimo Parlamentas inicijuoja YOUthVOTE4Europe kampaniją, Europos Moterų Lobistinė grupė paskelbė įsipareigojimų moterų teisėms ir lyčių lygybei kampaniją, vaikų teisių organizacijos kviečia į ‘Vote for Children’ kampaniją, pilietinės organizacijos skelbia pilietinės erdvės ir pilietinio dialogo gerinimo kampaniją, etc.
Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos taip pat ruošiasi pasitikti artėjančius šių metų rinkimus – Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo – padedant rinkėjams analizuoti kandidatus ir jų pozicijas sudėtingais visuomeniniais klausimais.
Susitikimas organizuotas įgyvendinant projektą „Kirtus sieną – migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“, remiamą Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis.
Nuotrauka: Christian Lue I Unsplash
