Nors Lietuvos Civiliniame kodekse numatyta teisė keisti lytį, tačiau iki šiol nėra priimti teisės aktai, kurie nustatytų lytinės tapatybės pripažinimo sąlygas ir tvarką. Šią teisės aktų spragą Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio (garantuojančio teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) pažeidimu (L. prieš Lietuvą, 2007).
Tarptautiniam LGBTQ+ bendruomenės „Pride“ (liet. „pasididžiavimo“) mėnesiui einant į pabaigą, kviečiame susipažinti su 2022 m. pradžioje parengta ataskaita apie teisę į lytinės tapatybės pripažinimą Lietuvoje, kurią Europos Tarybai parengė Erika Leonaitė ir Andre Jurgaite, bendradarbiaujant su Stéphanie Cramer Marsal ir Europos Tarybos seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės (SOGI) padaliniu.
Ataskaitoje apžvelgiama teisinė ir praktinė translyčių ir interlyčių asmenų padėtis teisinio lytinės tapatybės pripažinimo atžvilgiu. Joje nustatomos spragos, bet taip pat pabrėžiami valstybės institucijų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių galimi bendri sąlyčio taškai siekiant pažangos įgyvendinant reformas, atitinkančias Ministrų Komiteto rekomendaciją (2010)5. Pateikiama trumpa šioje rekomendacijoje išdėstytų principų ir žmogaus teisių apsaugos standartų raidos tendencijų apžvalga bei pavyzdžiai. Taip pat pristatomi pažangių reformų pavyzdžiai (vadinamieji gerosios praktikos pavyzdžiai), siekiant paskatinti diskusijas ir pateikti tolesnių veiksmų gaires. Po apskritojo stalo diskusijos suformuotos ir į ataskaitą įtrauktos ir atitinkamos rekomendacijos – tiek prioritetinės, tiek ilgalaikės.
Prioritetinės rekomendacijos (įskaitant neatidėliotinus veiksmus, kurių rekomenduojama imtis po šios ataskaitos):
- Nustatyti „greitą, skaidrią ir prieinamą“ administracinę procedūrą, grindžiamą asmens apsisprendimo principu (t.y. be psichiatrinės diagnozės ar kitų medicininių reikalavimų), nenustatant kriterijų dėl šeiminės padėties ar amžiaus ir padarytus pakeitimus sistemingai taikant visose gyvenimo srityse.
- Nustatyti administracinę procedūrą translyčiams asmenims pakeisti savo vardus ir pavardes į atitinkančius jų lytį netaikant psichiatrinės diagnozės, šeiminio statuso ar amžiaus reikalavimo.
- Įtraukti „lytinę tapatybę“ į nediskriminavimo pagrindų sąrašą Lygių galimybių įstatyme ir kituose nacionaliniuose teisės aktuose.
- Atnaujinti diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo projektą konsultuojantis su tarptautiniais sveikatos ekspertais (-ėmi) ir vietine translyčių asmenų bendruomene.
- Parengti glaustą informaciją apie teisines lytinės tapatybės pripažinimo pasekmes ir tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis po teigiamo teismo sprendimo. Ši informacija turėtų apimti bent paaiškinimus apie tai, kurios valstybės institucijos automatiškai gaus informaciją apie pakeistus asmens įrašus, kokios yra teisinės lytinės tapatybės pripažinimo pasekmės socialinio draudimo išmokoms, sveikatos priežiūros prieinamumui ir kt.
Ilgalaikės rekomendacijos:
- Užtikrinti, kad lytį patvirtinančios operacijos, pakaitinė hormonų terapija ir kitos medicininės tranzicijos procedūros būtų prieinamos ir paremtos informuoto sutikimo modeliu.
- Įvertinti nebinarinių tapatybių žmonių teisinio lytinės tapatybės pripažinimo galimybes. Įvesti neutralų lyties žymenį, kuris galėtų būti naudojamas tiek civilinės būklės aktų įrašuose, tiek asmens tapatybės dokumentuose. Įdiegti galimybę nenurodyti lyties asmens tapatybės dokumentuose.
- Peržiūrėti nuostatas, pagal kurias žmonėms, kuriems diagnozuotas „lyties tapatumo sutrikimas“, neleidžiama įsivaikinti ir tapti globėjais.
- Įgalinti nepertraukiamą iš tėvystės kylančių teisių ir pareigų realizavimą bei translyčių tėvų duomenų harmonizavimą vaiko gimimo liudijime.
- Remti translyčių asmenų ir NVO organizuojamas švietimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas apie translyčių asmenų padėtį bei kreiptis į savivaldybes dėl jų įsitraukimo ir bendradarbiavimo.
- Plėtoti strategijas, kuriomis būtų siekiama didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie translyčių ir interlyčių asmenų problemas, taip pat tinkamai apmokyti sveikatos, švietimo ir kitų sričių specialistus, dirbančius su translyčiais asmenimis.
Ši ataskaita yra dalis pilotinio projekto, skirto pateikti temines analizes dėl Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. CM/Rec(2010)5 Europos Tarybos valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių įgyvendinimo. Šį pilotinį projektą 2021 m. pradžioje inicijavo Europos Taryba. Juo siekiama remti tęstines pastangas plėtoti dialogą nacionaliniu lygiu LGBTI asmenų žmogaus teisių pažangai svarbiais klausimais.
Pilną ataskaitą (liet. k.) rasite čia: ataskaita „Teisė į lytinės tapatybės pripažinimą Lietuvoje: nacionalinė apžvalga“
Ataskaita anglų k.: THEMATIC REVIEW – 2021 Report – LGR Lithuania (English)
