Egzistuoja daug netikslių apibrėžimų apie translyčius asmenis, kurie gali paskatinti neigiamą požiūrį ar elgesį prieš juos. Translytiškumo sąvoka yra plati ir sudėtinga, tačiau gali būti pasitelkiama apibūdinant asmenis, kurių lytinė tapatybė skiriasi nuo lyties, kuri jiems buvo priskirta gimus. Lytinę tapatybę galima apibrėžti kaip kiekvieno asmens pajautimą bei su tuo susijusį savęs (ne)priskyrimą konkrečiai lyčiai. Lytinė tapatybė nebūtinai turi atitikti asmens biologinio lyties.
2023 m. translyčių asmenų teisių indeksas: Lietuva
Translyčių asmenų teisės pagal ES teisę yra saugomos 4 srityse: galimybė gauti ir tiekti prekes ir paslaugas, galimybė įsidarbinti ir gauti socialinę apsaugą, nusikaltimų aukų teisės ir teisė prašyti prieglobsčio. Visgi, Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų translyčiams asmenims. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja administracinės ir teisminės procedūros, skirtos asmenvardžiams ir lyties žymenims dokumentuose pakeisti; norint pakeisti dokumentus, chirurginė intervencija nėra privaloma; taip pat nėra reikalaujama privaloma sterilizacija asmenims, norintiems pakeisti lyties žymenis dokumentuose. Nepaisant to, Lietuva atitinka tik šiuos 4 balus iš 30. Ši statistika rodo, kokia nerimą kelianti yra translyčių asmenų padėtis šalyje. Apgailėtina matyti, kiek daug pastangų kai kurie visuomenės nariai, įskaitant politikus, skiria klaidinančiai informacijai skleisti ir neigti būtinybę užtikrinti translyčių asmenų teises. Pasak Akvilės Giniotaitės, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ lytiškumo ugdymo ekspertės, visa ši energija ir pastangos galėtų būti nukreiptos į sprendimų ir atsakymų, kaip sukurti tokias socialines struktūras, kad jos padėtų translyčiams asmenims tapti visaverčiais visuomenės nariais, paiešką.
Teisės spraga
Kalbant apie teisę į lytinės tapatybės pripažinimą, reikia pažymėti, kad 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas byloje „L. prieš Lietuvą“, kuriame nustatyta teisinė spraga, užkertanti kelią praktiniam teisės į lytinės tapatybės pripažinimą įgyvendinimui, vis dar neįgyvendintas, nors įstatymo projektas buvo parengtas dar 2017 m. Pažymėtina, kad vienas iš dabartinės Vyriausybės teisinių prioritetų buvo užtikrinti šį EŽTT sprendimo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2023 metų pabaigos. Deja, šis procesas stringa ir iki šiol asmens lytinė tapatybė teisiškai gali būti pripažinta teismo tvarka.
Translyčiai asmenys ir psichikos sveikata
Lietuvoje trūksta tikslių duomenų apie translyčių asmenų psichikos sveikatą. Visgi, translyčių asmenų teises ginančios organizacijos dažnai pabrėžia, kad translyčiai asmenys Lietuvoje negali jaustis saugūs ir gyventi visaverčio gyvenimo dėl egzistuojančių cis-normatyvinės visuomenės normų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, LGBTIQ+ asmenys rečiau naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis ir bendrauja su sveikatos priežiūros darbuotojais dėl stigmos ir diskriminacijos, o tai gali lemti neigiamas fizinės ir psichinės sveikatos pasekmes. Be to, ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto LGBTI tyrimo apie LGBTI rezultatai atskleidė, kad 55% translyčių respondentų jaučiasi diskriminuojami ieškodami būsto, norėdami gauti sveikatos priežiūros ar socialines paslaugas. Minėti duomenys rodo, kad būtina įgyvendinti labiau translyčių asmenų teises užtikrinančius įstatymus tokiose srityse tokiu būdu ne tik gerinant translyčių asmenų apsaugą, bet ir jų psichikos sveikatą.
Išvada
Tai, kad Lietuva surinko 4 balus iš 30 galimų pagal translyčių teisių indeksą rodo, kad translyčių teisinės ir socialinės apsaugos lygis yra itin žemas, o tai gali turėti neigiamos įtakos jų psichinei sveikatai. Šie duomenys rodo, jog politinės reformos yra būtinos, kad būtų įtvirtintos ir tokiu būdu apsaugotos translyčių asmenų teisės. Reikalinga sukurti geresnius teisinės apsaugos įgyvendinimo mechanizmus, vykdyti edukacines kampanijas, kurios šviestų visomenę apie translyčių asmenų padėtį Lietuvoje. Taip pat svarbu, kad įstatymų priėmėjai įsiklausytų ir atsižvelgtų į šalyje esančių LGBTQ+ asmenų bei organizacijų rekomendacijas bei užtikrintų šių rekomendacijų taikymą praktikoje.
1 https://tgeu.org/wp-content/uploads/2015/07/TGEUs-Activists-Guide-on-Trans-Peoples-Rights-under-EU-Law.pdf
2 https://lygybe.lt/en/news/trans-rights-map-2023-lithuania-in-the-bottom-5-of-eu/
3 https://transrightsmap.tgeu.org/home/
4 https://hrmi.lt/wp-content/uploads/2022/06/THEMATIC-REVIEW-2021-Report-LGR-Lithuania-Lithanian-1.pdf
5 https://manoteises.lt/straipsnis/lytis-yra-sudetingesne-nei-vyras-ir-moteris/
6 https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2020-lgbti-equality-1_en.pdf
7 https://www.who.int/activities/improving-lgbtqi-health-and-well–being-with-consideration-for-sogiesc
