hrmi-youtube
LT

Europos Sąjunga, atitinkanti savo tikslą

2016 / 03 / 02

“ES atitinkanti savo tikslą?” – taip vadinosi Briuselyje vykusi konferencija įvairių sričių profesionalams ir sprendimų priėmėjams, sutraukusi net 750 dalyvių. Kokie klausimai konferencijoje sulaukė daugiausiai dėmesio?

Konferencijoje buvo aptarinėjamas platus klausimų spektras – nuo „dalijimosi ekonomikos“ iki duomenų apsaugos, nuo klimato kaitos iki Europos Sąjungos ir Kinijos santykių.

Tačiau nuo pat įžanginių kalbų tapo aišku, kad esminis klausimas, šiuo metu kirbantis Europos parlamentarų, diplomatų bei verslininkų galvose, yra Europos Sąjungos kaip supranacionalinės organizacijos ateitis: kokia ji ir ar ji iš viso bus.

Viename iš panelių pranešėjai niekaip negalėjo susitarti, kas šiuo metu yra didesnė krizė Europos Sąjungoje – Brexit (Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES) ar migracijos srautų valdymas.

Nors buvo juokaujama, kad ES be Jungtinės Karalystės išgyvens, tačiau pastaroji be ES – nebūtinai, visgi baiminamasi, kad jeigu britai artėjančiame referendume balsuos už pasitraukimą, tai gali sukelti domino efektą, nes kitos valstybės, nepatenkintos Briuselio sprendimais, galėtų pasekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu.

Tad Sąjungos bendruomenė balansuoja tarp siekio išlaikyti Jungtinę Karalystę ES sudėtyje ir noro per daug nepataikauti valstybei, abejojančiai integracijos projektu.

brexit

Kas dabar aktualiausia Lietuvai? Kas aktualiausia žmogaus teisių bendruomenei Lietuvoje ir ES?

Vienas klausimų, turinčių tiesioginį poveikį Lietuvos teisinei sistemai, yra duomenų apsaugos klausimas.

Nors mūsų viešosiose diskusijose jam nėra skiriama daug dėmesio, tačiau Europoje veikiančių verslų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai ji laiko vienu iš prioritetiniu 2016 metams. Išskirčiau du aspektus – duomenų tvarkymas ES viduje ir jų perdavimas JAV.

Šiemet turėtų būti priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris įsigaliotų nuo 2017 metų ir suteiktų asmenims daugiau teisių efektyviai valdyti savo duomenis, pavyzdžiui, teisę būti pamirštam, teisę į duomenų perkėlimą ir panašiai.

Už šių teisių neįgyvendinimą institucijoms ir bendrovėms grėstų milijoninės baudos. Europos įmonės jau dabar ruošiasi ir planuoja, kaip įgyvendins visus Reglamente numatytus įpareigojimus.

Kalbant apie asmens duomenų perdavimą, daugiausia buvo diskutuojama apie skirtingą požiūrį į asmens duomenis ES ir JAV.

„Europoje asmens duomenys nėra ekonominis gėris, tai – pamatinė teisė. Tačiau mūsų draugai iš Amerikos nevisiškai mums pritaria“, sakė vienas iš konferencijos dalyvių. Šiuo metu nėra aiškiai sureguliuota kaip duomenys perduodami į JAV, tad daug diskusijų vyko apie „Privatumo skydą“  – naują transatlantinių duomenų srautų sistemą.

ES renginys 2

Ar renginio dalyviams pavyko atsakyti į pagrindinį konferencijos klausimą – ar ES atitinka savo tikslą?

Konferencijos eigoje jautėsi, kad buvo bandoma atsakyti į kiek kitokį klausimą – koks šiuo metu yra ES tikslas? Vasario mėnesį Jungtinė Karalystė pareikalavo jai nebetaikyti pamatiniu laikyto ES „nenutrūkstamos plėtros principo“ (angl. ever close union).

Šis principas buvo ne kartą kvestionuotas, tačiau iki šiol jam pavyko išlikti visose ES sutartyse bei juo tiesiogiai ir netiesiogiai rėmėsi ES Teisingumo teismas priimdamas sprendimus, paskatinusius ES integraciją.

Kaip paminėjo vienas aukšto lygio diplomatas, tokios integracijos, ir ypač ekonominės politikos konvergencijos laipsnio, koks yra dabar, prieš penkerius metus negalėjome tikėtis. Tai yra didelis pasiekimas, tačiau galbūt dabar tiek geografinė Sąjungos plėtra, tiek įvairių kompetencijų perdavimo Briuseliui procesas neturi būti laikomas ES prioritetu.

Kokių pokyčių siūloma imtis ES lygmeniu ir kokią įtaką tai turėtų mums?

Šiuo metu ES lygmeniu plačiai aptarinėjama nauja teisės viršenybės vertinimo procedūra, siekiant veiksmingiau valdyti nacionalistines ir „neliberalios demokratijos“ (Vengrijos premjero Viktoro Orbano pavartotas terminas) tendencijas ES šalyse.

Šis mechanizmas pirmą kartą buvo pritaikytas visai neseniai, kaimyninės Lenkijos atžvilgiu.

Europos Komisija nusprendė, kad Lenkijos valdžios veiksmai, susiję su žiniasklaidos laisvės apribojimu bei Konstitucinio tribunolo nepriklausomumo mažinimu, galėtų būti traktuojami kaip sisteminiai teisės viršenybės principo pažeidimai.

Dabar Komisija vertina situaciją, ateityje gali teikti rekomendacijas, o deryboms nepavykus galbūt netgi inicijuoti Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio pažeidimo procedūrą, ir, blogiausiu atveju, apriboti Lenkijos balsavimo teises Taryboje.

Tačiau pastarasis variantas, neformaliai vadinamas „atomine bomba“, yra labai mažai tikėtinas, nes tam reikia valstybių daugumos pritarimo. Tikėtina, kad valstybės-euroskeptikės, arba einančios panašiu į Lenkijos keliu, pavyzdžiui, Vengrija, nebus linkusios tam pritarti. Tad kokios tiksliai pasekmės laukia Lenkijos nėra aišku.

Lygiagrečiai, Europos Parlamentas dirba prie papildomų mechanizmų, kurie padėtų užtikrinti teisės viršenybės principo laikymąsi – periodinę „draugišką“ visų valstybių progreso šioje srityje peržiūrą bei reitingavimą (angl. rule of law scoreboard). Visi šie procesai – tiek kitų valstybių vertinimas, tiek savo veiklos įsivertinimas taps ir Lietuvos užduotimi.

Konferenciją „ES, atitinkanti savo tikslą“ organizavo Center for European Policy Studies (CEPS). Su Natalija kalbėjosi Mėta Adutavičiūtė, ŽTSI advokacijos vadovė.