ŽTSI pateikė intervenciją Kubos piliečių atstūmimo ir sulaikymo byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme

2023-04-26

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė trečiosios šalies intervenciją byloje C.O.C.G. ir kiti prieš Lietuvą, kurioje Kubos piliečiai Europos Žmogaus Teisių Teismui skundžiasi dėl jų daugybinio išstūmimo į Baltarusiją, netinkamo pasienio pareigūnų elgesio su jais bei nepagrįsto sulaikymo.

Trečiosios šalies intervencijos tikslas yra pateikti Teismui su byla susijusią objektyvią ir nešališką informaciją, nepasisakant dėl konkrečios bylos esmės ar aplinkybių.

Veiksmingos prieigos prie prieglobsčio procedūrų nebuvimas

Intervencijoje atkreipiamas Teismo dėmesys, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., įteisinus vadinamųjų „apgręžimų“ politiką ir praktiką, iki šios dienos Lietuvoje praktiškai neegzistuoja veiksminga prieiga prie prieglobsčio procedūrų. Nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą, VSAT gali priimti prieglobsčio prašymus iš nereguliariai sieną kirtusių asmenų, jeigu jie yra pažeidžiami, arba bėga nuo karinės agresijos ir / ar persekiojimo, 2022 m. buvo registruoti tik 206 prieglobsčio prašymai, kuriuos pateikė nereguliariai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę asmenys. 

Didžioji dauguma šių prašymų buvo priimta iš Baltarusijos ir Rusijos piliečių, tuo tarpu žmonės iš kitų regionų buvo kolektyviai grąžinami atgal į Baltarusiją, išskyrus nedidelį skaičių atvejų, kai asmenims buvo leista pateikti prieglobsčio prašymus dėl kritinės sveikatos būklės ar dėl to, kad asmenys turėjo EŽTT pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias jų išsiuntimą.

Nuo „apgręžimų“ įteisinimo pradžios iki šios dienos buvo užfiksuoti 20 203 apgręžimai / išsiuntimai iš Lietuvos teritorijos; 2022 m. šis skaičius siekė 11 211 atvejų, 2023 m. – 893. Iš šios statistikos nėra žinoma, kiek atstūmimo / išsiuntimo atvejų buvo pakartotinių.

Kliūtys siekiant kreiptis dėl prieglobsčio pasienio punktuose ir diplomatinėje atstovybėje

Intervencijoje pažymima, kad asmenys, siekiantys pateikti prieglobsčio prašymus tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose susiduria su rimtomis kliūtimis. Jiems, siekiant patekti į Lietuvos pusę, būtina pereiti Baltarusijos pasienio kontrolę. Tam, remiantis Baltarusijos institucijų informacija, būtina turėti galiojančius asmens tapatybės dokumentus ir galiojančią Baltarusijos vizą. Lietuvos Raudonasis Kryžius savo 2022 m. stebėsenos ataskaitoje pažymi, kad žmonės, neturintys galiojančios vizos, neabejotinai susidurtų su kliūtimis Baltarusijos pasienio punktuose, ir jiems, tikėtina, grėstų sulaikymas ir sankcijos. 2022 m. pasienio punktuose su Baltarusija buvo pateikti 92 prieglobsčio prašymai, iš jų 82 buvo pateikti Rusijos ir Tadžikistano piliečių.

Nors formaliai egzistuoja galimybė pateikti prieglobsčio prašymus Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje, tam taip pat reikia galiojančių asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Baltarusijoje patvirtinančių dokumentų. Be to, nėra specialios procedūros, kuria remiantis būtų nagrinėjami būtent ambasadoje pateikti prašymai. Migracijos departamentui delsiant šiuos prašymus nagrinėti, asmenys susiduria su realia grąžinimo į kilmės šalis rizika. 2022 m. ambasadoje buvo pateikti 27 prašymai dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau 2023 m. tik 6 iš jų tebebuvo nagrinėjami; likusių prašymų nagrinėjimas nutrauktas arba bandoma su prašymus pateikusiais asmenimis susisiekti. 

Nepagrįstas ilgalaikis prieglobsčio prašytojų sulaikymas

Intervencijoje pažymima, kad 2021-2022 m. prieglobsčio prašytojams masiškai ir automatiškai buvo taikomas ilgalaikis apgyvendinimas ad hoc stovyklose, o vėliau – pabėgėlių priėmimo ir užsieniečių registracijos centruose. Remiantis įvairių institucijų išvadomis ir Lietuvos teismų praktika, toks apgyvendinimas prilygo de facto sulaikymui. Tačiau sulaikant asmenis, nebuvo priimami individualūs sprendimai, kuriuos būtų galima skųsti teismui. Be to, asmenys nebuvo tinkamai informuojami apie savo teises ar galimybę kreiptis į teismą dėl tokio sulaikymo teisėtumo, tad prieglobsčio prašytojai atsidūrė situacijoje, kurioje jiems buvo sudėtinga įgyvendinti šią teisę praktikoje. 

Visą trečiosios šalies intervencijos tekstą galite skaityti čia.

Trečiosios šalies intervencija parengta įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą „Kirtus sieną: migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“. 

Nuotrauka: Patrick Seeger, EURACTIV.