Seimas šią savaitę priėmė, o Prezidentas pasirašė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis įteisinami nereguliariai sieną kirtusių ar bandančių kirsti žmonių atstūmimai (angl. pushbacks). Iš esmės įstatymu įteisinta nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vidaus reikalų ministrės sprendimu vykdyta praktika, kai žmonės, bandantys kirsti sieną tam neskirtose vietose, yra atgrasomi nuo sienos kirtimo, o ją jau kirtę ir esantys Lietuvos teritorijoje, kolektyviai grąžinami atgal į Baltarusiją neužtikrinant jokių saugiklių nuo negrąžinimo principo pažeidimo ar galimybės apsiginti nuo tokio priverstinio išsiuntimo.
Individualus vertinimas neveikia
Nors įstatymu numatoma, kad ši praktika bus taikoma individualiai kiekvienam užsieniečiui, išlieka neaišku, ar atstūmimo / išsiuntimo atveju bus priimami individualūs motyvuoti administraciniai sprendimai. Be to, nors įstatymų įtvirtinti atstūmimai nebūtų taikomi nuo karinės agresijos, ginkluotų konfliktų ir / ar persekiojimo bėgantiems asmenims, taip pat siekiantiems patekti į Lietuvą humanitariniais tikslais, kol kas nėra patvirtinta tokio individualaus vertinimo tvarka, ir nėra žinoma, kaip toks vertinimas vyks praktikoje.
Svarbu pažymėti, kad ir šiuo metu žmonėms, bėgantiems nuo karinės agresijos ir / ar persekiojimo, yra taikoma išimtis, t.y. jie gali pateikti prieglobsčio prašymus ir nereguliariai kirtę sieną, tačiau praktikoje ši išimtis taikoma tik Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, tuo tarpu asmenys iš kitų regionų yra kolektyviai išsiunčiami atgal į Baltarusiją, nesuteikiant jiems galimybės pateikti prieglobsčio prašymų (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. stebėsenos ataskaita, VSAT 2022 m. statistika).
Nuo apgręžimų praktikos pradžios iš viso buvo fiksuota daugiau nei 20 tūkst. atstūmimų / išsiuntimų. 2022 m. tokių atvejų buvo daugiau nei 11 tūkst. Tačiau 2022 m. VSAT priėmė tik 206 prieglobsčio prašymus iš asmenų, nereguliariai kirtusių Lietuvos-Baltarusijos sieną. Didžioji dauguma (159) prašymų priimta iš Baltarusijos piliečių. Atskirais atvejais, dėl kritinės sveikatos būklės ar dėl to, kad asmenys turėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, žmonėms, atvykusiems iš kitų šalių, buvo leista pateikti prieglobsčio prašymus. Nėra žinoma, kiek asmenų buvo leista pateikti prieglobsčio prašymus dėl jų pažeidžiamumo (nelydimi nepilnamečiai, vienišos mamos ar tėčiai su vaikais, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės ir kt.), tačiau, vertinant iš bendros VSAT statistikos, bent jau 2022 m. tokių atvejų nebuvo užfiksuota.
Nors yra gausu atstūmimus patyrusių žmonių liudijimų apie iš Baltarusijos pareigūnų patirtą smurtą, kitokios formos prievartą, žeminimą ir netgi elgesį, galintį prilygti kankinimams, šiuo metu individualus vertinimas, ar grąžinus asmenis į Baltarusiją, jiems galėtų grėsti kankinimai, nežmoniškas ir orumą žeminantis elgesys iš Baltarusijos pareigūnų, nėra atliekamas. Svarbu pažymėti, kad JT Konvencijos prieš kankinimus 3 str. bei Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. draudžia grąžinti ar išsiųsti asmenis į valstybę, kur jiems galėtų grėsti toks elgesys.
Rimtos kliūtys teikiant prieglobsčio prašymus nustatytose vietose
Nors, Vyriausybės teigimu, yra galimybė pateikti prieglobsčio prašymus tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta stebėsena rodo, kad žmonės, siekiantys pateikti prašymus šiuose punktuose, susiduria su rimtomis kliūtimis, kadangi turi pereiti Baltarusijos pasienio kontrolę. Be to, net ir tais atvejais, kai žmonėms pavyksta pasiekti Lietuvos pasienio punktą, užfiksuota atvejų, kai jų prieglobsčio prašymai nebuvo registruojami, o patys žmonės buvo grąžinti atgal į Baltarusiją.
Teikiant prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje žmonės susiduria su neveiksmingomis prieglobsčio procedūromis ir realia grąžinimo į kilmės šalis rizika, kadangi jų buvimas Baltarusijoje ribotas laike, o Migracijos departamentas delsia šiuos prašymus nagrinėti. 2022 m. ambasadoje Baltarusijoje buvo pateikti 27 prieglobsčio prašymai; 2023 m. iš jų tik 6 dar buvo nagrinėjmi, 9 prašymų nagrinėjimas nutrauktas, su 12 asmenų buvo „bandoma susisiekti“. Užfiksuotas bent vienas atvejis, kai prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą ambasadoje, buvo išsiųstas iš Baltarusijos taip ir nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo. Be to, ambasadoje pateikto prašymo priėmimas nesuteikia teisės asmeniui atvykti į Lietuvą ir naudotis savo kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis.
Atstūmimai pamina prigimtinį žmogaus orumą
Vertinant šių aplinkybių visumą, galima teigti, kad Lietuvoje šiuo metu veiksminga prieiga prie prieglobsčio procedūrų neegzistuoja, o naujai priimtas įstatymas ne tik nesprendžia šios problemos, bet ją ir legitimizuoja. Nors įstatymu numatyta atstūmimų išimtis asmenims, bėgantiems nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas JT Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, atsižvelgiant į dabartinę VSAT praktiką taikant panašią išimtį, kyla rimtų abejonių, ar praktikoje bus be diskriminacijos užtikrintas tarptautinėje pabėgėlių teisėje įtvirtintas negrąžinimo principas.
Nors valstybės turi teisę valdyti ir kontroliuoti migraciją, taikomos priemonės privalo derėti su pamatinėmis žmogaus teisėmis ir prigimtinio žmogaus orumo apsauga. Žmonių atstūminėjimas per sieną, taip pat ir pažeidžiamų asmenų, tokių kaip šeimos su vaikais, kai žmonės lauko sąlygomis bet kuriuo metų laiku praleidžia savaites ar net mėnesius miške be prieglobos, maisto ar vandens, kelia realią grėsmę jų sveikatai ir gyvybei. Valstybės pasirinkta atgrasymo politika, laikant migrantus ir pabėgėlius išimtinai grėsme šalies saugumui, iš esmės paverčia šiuos žmones beteisiais, per sieną stumdomais objektais. Tokia politika ir praktika nedera nei su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, nei su demokratinės visuomenės principais, kuri pagrįsta visų pirma pagarba pamatinėms žmogaus teisėms ir prigimtiniam kiekvieno žmogaus orumui.
Nuotrauka: Valda Kalnina, EURACTIV.