Didelis skaičius fizinių išpuolių ir nepagrįstų bei žeminančių bylų prieš žurnalistus, įstatymai, ribojantys žodžio laisvę ar laisvą priėjimą prie informacijos – vis dar didelė, o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse ir auganti problema, teigia parengta Liberties „Spaudos laisvės ataskaita 2023“.
Šioje ataskaitoje, nevyriausybinių organizacijų koalicija Liberties, kurią sudaro 18 Europos Sąjungos valstybių ir kurios dalimi yra ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaujant su daugiau nei 20 nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų apžvelgė 2022 metų spaudos laisvės situaciją Europos Sąjungoje. Ataskaitoje aptariami pokyčiai, vykę žiniasklaidos ir informacijos laisvės, žurnalistų saviraiškos ir apsaugos srityse, kurie praėjusiais metais buvo reguliuojami ne tik Europos įstatymų, bet ir svarbių įvykių, tokių kaip Rusijos karo su Ukraina (skleidžiamos dezinformacijos situacija) ar organizuotų rinkimų Bulgarijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse.
Spaudos ir žiniasklaidos laisvė yra svarbi sąlyga demokratiškai valstybei. Ataskaitoje aptariami duomenys parodo, kad didelė dalis valstybių neskyrė pakankamai dėmesio siekiant spręsti problemas, susijusias su spaudos laisvės ribojimais. Tačiau Europos Sąjungoje svarstomas Europos spaudos laisvės aktas yra didelis ir svarbus žingsnis siekiant apsaugoti ir užtikrinti spaudos ir žiniasklaidos laisvę bei nepriklausomumą.
Tuo tarpu Lietuvos 2022 metų situacijoje būtų svarbu paminėti kelis svarbius aspektus:
- 2022 metų Eurobarometro duomenimis, 70 procentų Lietuvos gyventojų kaip pagrindinę žiniasklaidos priemonę nurodė televiziją, o daugiau nei pusė, apie 56 procentai, teigė, kad visuomeninį transliuotoją ir radiją laiko patikimu informacijos teikėju.
- Lietuvos visuomenės informavimo įstatymas buvo pakeistas reaguojant į neapykantos ir smurto kurstymą bei propagandą, susijusią su Rusijos karu Ukrainoje. Dėl šios priežasties buvo uždraustos radijo bei televizijos programos, kurios priklauso arba yra Rusijos bei Baltarusijos teritorijose.
- Bendrame kontekste Lietuvos situacija, žvelgiant į teisę gauti ir skleisti informaciją, yra palyginti gera. Pasitaiko atvejų, kai pagal Europos Sąjungos bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą yra susiduriama su apribojimais susipažinti su visuomenei svarbia informacija, tačiau, kai kuriais atvejais, teismo sprendimu, tokie apribojimai yra panaikinami. Lietuva turėtų toliau dirbti siekdama pagerinti oficialių dokumentų prieinamumą, kuris kartais yra ribojamas remiantis klaidinga duomenų apsaugos reglamento interpretacija.
Nuorodos:
