Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė išvadas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojų laikiną apgyvendinimą (de facto sulaikymą) registracijos centre nepaprastosios padėties metu, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui, todėl atsirado būtinybė tokias nuostatas keisti.
Pateiktoje išvadoje atkreipiamas dėmesys į išliekančius ilgus sulaikymo terminus, alternatyvių sulaikymui priemonių veiksmingumą ir jautrių asmenų grupių apsaugą. Įstatymo projekte numatoma, kad užsienietis gali būti sulaikomas iki 6 mėnesių, o esant papildomoms aplinkybėms asmens laisvė gali būti apribota net iki 12 mėnesių. Europos Sąjungos teisė numato, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui. Valstybės turi siekti kuo greičiau nustatyti visas svarbias aplinkybes, priimti tinkamus sprendimus ir daugiau dėmesio skirti alternatyvioms sulaikymui priemonėms. Rekomenduojama orientuotis į švelnesnes ir tuo pačiu veiksmingas priemones, o ne į sulaikymą net ir tuo atveju, kai asmeniui gresia išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Human Rights Watch atliktame tyrime nustatyta, kad bandomųjų atvejų (angl. pilot) programos, vykdomos Bulgarijoje, Kipre ir Lenkijoje rodo, kad stebėjimas nėra būtinas siekiant užtikrinti, kad asmenys, įtraukti į alternatyvias sulaikymui programas, liktų įsitraukę į imigracijos procesą. Po pirmųjų dvejų bandomųjų programų metų, 86 procentai dalyvių liko įsitraukę į imigracijos procedūras, o kai kurie teigė, kad jų atvejo vadybininkai padėjo jiems pereiti sudėtingą imigracijos procesą. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė atskleidžia, kad tokie būdai gali būti daug veiksmingesni ir ne tokie žalingi kaip sulaikymas. Sulaikymas gali turėti rimtų neigiamų padarinių asmenų psichikos sveikatai ir gerovei, gali atskirti migrantus nuo šeimų, trukdyti integruotis į visuomenę.
Dažnu atveju sulaikytų asmenų apgyvendinimo sąlygos taip pat neatitinka Europos Sąjungos numatytų normatyvų. Prieglobsčio prašytojai įvardija perpildytas, antisanitarines ar net pavojingas sąlygas sulaikymo centruose. Sulaikytiems asmenims buvo suteikiamas ženkliai mažesnis nei nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, vyravo švaros ir higienos bendrojo naudojimo patalpose stoka, taip pat maistas, kuris buvo tiekiamas asmenims dažnai būdavo pasibaigusio galiojimo. Svarbu atsižvelgti ir į priėmimo ir registracijos centrų darbuotojų poreikius – darbuotojams dažnai tekdavo dirbti itin dideliu darbo krūviu, dėl to jie būdavo pervargę ir įsitempę ir dažnu atveju tekdavo atlikti funkcijas nepriskirtas pagal jų užimamas pareigas.
Išvadose taip pat akcentuojama, kad nelydimi nepilnamečiai yra itin jautri ir pažeidžiama asmenų grupė. Būtina orientuotis į alternatyvias priemones nei nelydimo nepilnamečio sulaikymas, nepaisant to, kad kyla abejonių dėl asmens amžiaus – minėtos abejonės gali nepasitvirtinti, o neigiamos nepilnamečio patirtys gali palikti žalingas patirtis asmens raidai. Valstybės turi atsižvelgti į vaiko interesus, užtikrinti, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.
Atsižvelgta ir į tai, kad įtvirtinamas individualus vertinimas, kuris yra būtinas sprendžiant dėl asmens sulaikymo, tačiau įstatymo formuluotė ganėtinai lakoniška, pasireiškianti konkretumo stygiumi. Numatyta, kad prieglobsčio prašytojo teisė judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti neribojama atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ar kitas individualias aplinkybes. Kitos individualios aplinkybės nurodo, kad sąrašas nėra baigtinis ir galimos įvairios situacijos, tačiau trūksta tam tikrų kriterijų ar gairių, kokios aplinkybės būtų įvertintos, kaip atitinkančios šį teisinį reglamentavimą.
Visą poziciją galite skaityti čia.
Nuotrauka: Julie Ricard I Unsplash
Išvados parengtos įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą „Kirtus sieną: migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija”.
