Neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsauga: Lietuvos atvejis (2013)

8 lapkričio, 2013

Teisėsaugos institucijos dar nepasirengusios tinkamai kovoti su neapykantos nusikaltimais Lietuvoje, o tokių nusikaltimų aukos ne visuomet sulaukia reikiamos pagalbos – teigiama Žmogaus teisių stebėjimo instituto atlikto tyrimo išvadose.

Pirmoji tokio pobūdžio studija „Neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsauga: Lietuvos atvejis (anglų kalba) pateikia teisinės bazės analizę bei nagrinėja praktinius aukų teisių apsaugos aspektus tiek iš teisėsaugos pareigūnų, tiek iš pačių aukų pusės. Tyrimo metu, bendradarbiaujant su Lietuvos teisės institutu, apklausti prokurorai ir policijos pareigūnai, bei neapykantos nusikaltimų aukos – tiek išdrįsusios kreiptis pagalbos, tiek nepranešusios apie patirtus užpuolimus.

Šiuo metu nei Lietuvos teisės aktai, nei pareigūnų praktika neatitinka iš Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų teisių apsaugos direktyvos (2012) kylančių standartų. Nors tiek prokurorai, tiek policijos pareigūnai pripažįsta, kad neapykantos nusikaltimai yra pavojingos visuomenei veikos, tačiau rimčiau vertinami tik smurtiniai neapykanta motyvuoti nusikaltimai. Neapykantą ar diskriminaciją kurstanti kalba, pavyzdžiui, internetinių komentarų rašymas vertinamas atlaidžiai. Pareigūnams vis dar trūksta žinių apie neapykantos nusikaltimų pobūdį ir motyvus, o priimant sprendimus per daug pasikliaujama išorinių ekspertų išvadomis.

Iki 2015 metų Lietuva turės perkelti į nacionalinę teisę ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatas. Šia direktyva siekiama suvienodinti ir įtvirtinti minimalius neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsaugos standartus visose ES šalyse narėse.

Tyrimą parėmė 2009-2014 metų Europos Ekonominės Erdvės Finansinio Mechanizmo nacionalinis dvišalių santykių fondas.