Neseniai paskelbtame tarptautinės LGBTI teisių organizacijos ILGA indekse 2023 m. Lietuva pagal LGBTI teisių užtikrinimą Europoje nukrito iš 35-osios pozicijos į 36-ąją. Prastesnė situacija šiuo metu susiklosčiusi nedemokratinėje Baltarusijoje, Rusijoje bei ES nepriklausančiose Europos valstybėse, pvz. Turkijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane.
2023 m. LGBTI asmenų teisių Europoje ir Centrinėje Azijoje apžvalgoje buvo išskirtos problematiškiausios sritys, kuriose šių asmenų teisės vis dar nėra tinkamai užtikrinamos. Viena tokių sričių – migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisės. Paminėta, jog keli LGBTI prieglobsčio prašytojai paskelbė bado streiką dėl prastų apgyvendinimo vietos sąlygų, sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo, neigiamo požiūrio bei delsiamų priimti sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo.
Daug kritikos išsakyta dėl neapykantos kalbos: paminėtas incidentas Seime, kai kviestinė viešnia kalbėjo apie „Lietuvos homoseksualizaciją“; Ministrė Pirmininkė bei dalis Seimo narių dėl tokių kalbų paliko salę protestuodami. Išskirti Seimo narių prasižengimai – Petro Gražulio pareiškimai, jog LGBTI asmenys yra „atmatos“ bei „platina ligas“ (dėl pastarųjų buvo pradėtas tyrimas), buvusio kandidato į Seimo narius Pranciškaus Valicko neapykantos prieš LGBTI asmenis kurstymas bei kitos bylos dėl neapykantos prieš LGBTI asmenis nusikaltimų. Buvo pastebėtas ir vykęs Šeimų maršas, kuriame atvirai skleista neapykanta prieš LGBTI bendruomenę, bei problemos dėl neapykantos kalbos ir nusikaltimų išaiškinimo ir baudžiamumo.
Bene daugiausiai nelygybės užfiksuota santykių įteisinimo srityje. 2022 m. vyko keli protestai dėl vienos lyties porų santykių įteisinimo. Pakoregavus 2021 m. atmestą partnerystės įstatymą, jame nebeliko sąvokos „tos pačios lyties partnerystė“ ir pasirinkti neutralūs partnerystės terminai. Naujasis įstatymo projektas – tai kompromisinis variantas, minimaliai praplečiantis tos pačios lyties porų teises: civilinė partnerystė būtų registruojama notariškai, o ne civilinėje metrikacijoje, bei partneriams nebūtų suteikiama teisė pasirinkti vieni kitų pavardes. Įstatymo projektas išsprendžia turto, paveldėjimo ir informacijos apie partnerio sveikatą gavimo klausimus, tačiau jame visiškai nekalbama apie vaikus ar įvaikinimą, todėl šis įstatymo projektas vertinamas kaip vis dar diskriminuojantis tos pačios lyties poras. Nepaisant to, projekto svarstymas vis atidėliojamas.
2022 m. įvyko keletas LGBTI asmenims svarbių pokyčių sveikatos apsaugos srityje: pavasarį buvo panaikinta homofobinė kraujo donoro anketos nuostata dėl vyrų donorų, turinčių lytinių santykių su tos pačios lyties asmenimis. Rugpjūtį buvo paskelbtas pirmasis translyčių asmenų sveikatos priežiūros protokolas, tačiau jame translyčiai asmenys vis dar patologizuojami. Translyčiams asmenims suteikta galimybė pasikeisti dokumentuose nurodytus vardus, tačiau nekeičiant dokumentuose nurodytos lyties. Norintys tą padaryti asmenys turi gauti psichiatro diagnozę, bei atitikti kitus reikalavimus – būti pilnamečiai ir nesusituokę.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktas tyrimas apie neapykantos kalbą ir euroskepticizmą parodė, jog per pastaruosius dešimt metų jaunų žmonių požiūris į LGBT asmenis iš esmės nepasikeitė: teigiamai į LGBT asmenis žiūri apie pusę respondentų. Kitų apklausų duomenimis, tos pačios lyties porų santykių įteisinimui pritaria apie pusę Lietuvos gyventojų.
Skaitykite daugiau: https://rainbow-europe.org/
