„Teisėjų kolegija daro išvadą, jog romų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl nugriautų statinių sustiprino jų, kaip vienos iš pažeidžiamiausių asmenų grupės, padėtis, kas nagrinėjamos bylos kontekste taip pat laikytina neturtinės žalos atlyginimo sumą didinančia aplinkybe.”
– Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija
Byla pradėta: 2006 m.
Byla baigta: 2010 m.
Bylos esmė: Vilniaus savivaldybė nugriovė pareiškėjos namą, esantį Kirtimų gyvenvietėje (romų tabore)
Bylos baigtis: pareiškėjos namo griovimas buvo pripažintas neteisėtu, jai išmokėta neturtinė žala
Bylos faktai:
2004 m. gruodžio 2-3 d. Vilniaus savivaldybė Kirtimų gyvenvietėje esančiame romų tabore nugriovė šešis namus, tarp jų – ir 63 metų pareiškėjos Anastazijos Ragauskienės. Savivaldybė tokius veiksmus motyvavo kova su narkotikų prekyba ir savavališkomis statybomis. Anot pareiškėjos, jos namas buvo pastatytas dar 1979 m., todėl jis negalėjo būti traktuojamas kaip statomas, rekonstruojamas ar remontuojamas, tai taip pat nebuvo ir naujos statybos statinys, todėl jo nebuvo galima laikyti savavališkai pastatytu.
Teisminis nagrinėjimas:
2006 m. rugpjūčio mėnesį Anastazija Ragauskienė, atstovaujama Žmogaus teisių stebėjimo instituto, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje bei pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
2009 m. liepos mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas romų bendruomenės skundą tenkino iš dalies: iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisė atlyginti pareiškėjams dalį neturtinės žalos. Pareiškėjai apskundė šį teismo sprendimą.
2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė pareiškėjams didesnę neturtinę žalą. LVAT konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakinga už neteisėtą statinių nugriovimą. Anot teismo, savivaldybė, viršijo savo kompetenciją bei nepateikė įrodymų, kad kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams grėsė toks realus ir akivaizdus pavojus, jog statinius buvo būtina nugriauti nedelsiant, t. y. įstatymų nustatyta tvarka nelaukiant, kol kompetentingos valstybės institucijos kreipsis į teismą dėl jų nugriovimo ir bus priimtas atitinkamas sprendimas. Pareiškėjams buvo priteista neturtinė žala.
Bylos dokumentai:
