Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas pirmą kartą Vyriausybei perdavė individualų skundą S.R.H.P ir A.O.C.H. prieš Lietuvą

25 spalio, 2023

2022 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos fakultatyvų protokolą dėl pranešimų procedūros. Šis teisės aktas įgalino individualaus skundo procedūrą, kuri suteikia vaikams galimybę pateikti skundą Jungtinėms Tautoms, kai jų teisės yra pažeidžiamos, o šalies, kurioje vaikas gyvena, teisinė sistema nepajėgi išspręsti problemos.

Siekdami pasinaudoti teise į šeimos sujungimą, pareiškėjai kreipėsi į valstybės institucijas, prašydami, kad jiems būtų išduotas tarpininkavimo raštas anglų kalba, skirtas Vengrijos ambasadai Kuboje dėl vienkartinės vizos išdavimo, kuriame būtų nurodyta, kad vaikai keliauja šeimos susijungimo tikslais ir, kad jiems atvykus bus išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokį skundo pareiškėjų prašymą kompetentingos valstybės institucijos tenkinti atsisakė, nurodydamos, kad jos netarpininkauja ir neišduoda tarpininkavimo raštų dėl vizų. Pareiškėjų skundas nukeliavo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tačiau buvo atmestas – ignoruojant Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos ekspertų išvadas, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia vaiko teises.

Susiklosčius tokiai situacijai išryškėjo, kad teisinė sistema yra nepajėgi tinkamai išspręsti šio klausimo, nes galiojantys įstatymai nenumato galimybės Lietuvoje esantiems tėvams pateikti prašymą dėl vaikų atvykimo. Akivaizdu, kad toks sisteminio požiūrio trūkumas yra itin žalingas – asmenys susiduria su nežinomybe dėl savo vaikų, o vaikai patiria nepataisomą žalą būdami atskirti nuo tėvų.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą šeimos susijungimo atveju užsieniečiams išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą pareiškėjų vaikai neturi galimybės pateikti prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Šiuo metu užsieniečiai, atvykstantys šeimos susijungimo tikslu, privalo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo išdavimo, jeigu jie teisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Galiojantys teisės aktai numato, kad prašymą išduoti leidimą gyventi jaunesniam nei 16 metų vaikui gali pateikti vienas iš jo tėvų. Taigi, norėdami kreiptis dėl leidimo gyventi šeimos susijungimo pagrindu, vaikai pirmiausia turi būti teisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką. Toks leidimas gali būti išduodamas tik jiems atvykus į Lietuvos Respubliką.

Įstatymas numato, kad prašymas dėl leidimo gyventi Lietuvoje šeimų susijungimų pagrindu gali būti pateiktas Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, tačiau Kuboje tokios atstovybės nėra ir patys vaikai, be juos atstovaujančių tėvų tokio prašymo patekti negalėtų net ir toje šalyje, kur tokia atstovybė veikia. . Be to, vaikai, atvykstantys šeimos susijungimo tikslu, neatitinka ES vizų kodekso 14 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų Šengeno vizai išduoti. Galiojančios procedūros neleidžia pareiškėjams susijungti su savo nepilnamečiais vaikais, o valdžios institucijos atsisako padėti.

Skundu pareiškėjai pabrėžia, kad galiojantys nacionaliniai teisės aktai, neleidžiantys įgyvendinti šeimos susijungimo, pažeidžia Konvenciją. Prie pažeidimų priskiriami straipsniai reglamentuojantys vaiko interesus kaip prioritetinį aspektą, vaiko teisę į gyvybę ir sveiką vystymąsi, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei vaiko teisę išsaugoti savo tapatybę, įskaitant pilietybę. Taip pat pareiškėjai pažeistomis laiko Konvencijoje įtvirtinta vaiko teisę nebūti atskirtam nuo tėvų prieš jų valią, vaiko teisę reguliariai bendrauti su tėvais. Kaip geriausių vaiko interesų garantija Konvencijoje taip pat įtvirtintas tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas, kurį valstybė privalo saugoti. Be kita ko, Konvencija tiesiogiai įtvirtina vaikų teisę į šeimos susijungimą.

Bylą inicijavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su advokatų profesine bendrija ReLex kaip vieną iš strateginių bylų, kuriose siekiama esminių teisės taikymo trūkumų Lietuvos migracijos ir prieglobsčio sistemoje teisminio įvertinimo bei ydingos institucijų praktikos koregavimo. Byla yra Aktyvių piliečių fondo remiamo projekto „Kirtus sieną: migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“ dalis.

Nuotrauka: Charles Parker I Pexels