Lietuvoje pilnamečių įtariamųjų apklausų garso ir vaizdo įrašai nėra daromi. Tai lemia, kad apie tai, kaip vyko apklausa, sužinome tik iš apklausos protokolo, kuriame netgi neprivaloma pažodžiui atkartoti apklausos metu užduotų klausimų ir pateiktų atsakymų. Vis dėlto, apklausos protokolas toli gražu ne visada atspindi tikrąją apklausos eigą, ypač kai apklausoje nedalyvauja advokatas. Visuotinai pripažįstama, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu vykdomų apklausų metu kyla didžiausia pareigūnų piktnaudžiavimo ir įtariamojo procesinių teisių – teisės turėti gynėją, teisės neduoti parodymų prieš save, teisės į vertimą – pažeidimo rizika.
Teorijos ir praktikos skirtis
Aplinkybę, kad apklausų kambaryje ne viskas vyksta „pagal vadovėlį“ patvirtino ne vienas pokalbis su advokatais, tyrėjais, taip pat ir prieš kelis metus Žmogaus teisių stebėjimo instituto vykdyto tyrimo „Apklausų kambaryje: įtariamųjų procesinės teisės Lietuvoje“ rezultatai. Tiek šio, tiek ir 2020-2021 m. vykdyto tyrimo „Gynybos teisės įrodinėjimo procese“ metu surinkti duomenys rodo, kad sulaikyti įtariamieji ne visada tinkamai supažindinami su apklausos metu aktualiomis teisėmis, taip pat neretai patiria spaudimą nepasinaudoti teise pasikviesti advokatą ar teise neduoti parodymų.
Beje, Lietuvos baudžiamojo proceso teisės teorijoje teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti įtariamojo parodymai apskritai neturėtų būti laikomi savarankiškais įrodymais tiek dėl pažeidimų rizikos, tiek ir dėl to, kad šiuos parodymus fiksuoja ne nešališkas teisėjas, o proceso baigtimi suinteresuota, t.y. kaltinanti proceso šalis.
Vis dėlto, tyrimo „Gynybos teisės įrodinėjimo procese“ metu kalbinti advokatai nurodė, kad praktikoje prioritetas teikiamas būtent ikiteisminio tyrimo metu duotiems įtariamojo parodymams. Kaip pažymėjo vienas advokatų, „labai dažnu atveju nueinama taip, kad kas pasakyta ikiteisminio tyrimo metu, tuo ir vadovaujamasi. Maždaug teisme tu jau išsisukinėji, susipažinai su visa bylos medžiaga, prisitaikai prie situacijos, meluoji ir tavo parodymai nebepatikimi. Kaip taisyklė, elgiamasi priešingai, negu nustatyta pagal procesą, bet yra kaip yra“.
Įtariamojo apklausos metu įvykdytų pažeidimų įtaka teisei į teisingą teismą
Teisės į teisingą teismą, kaip vienos pamatinių žmogaus teisių, požiūriu susirūpinimą kelia situacijos, kai ikiteisminio tyrimo metu vykdomų įtariamųjų apklausų metu nėra užtikrinamos su teise į gynybą ir teise į nekaltumo prezumpciją susijusios procesinės teisės, kurias užtikrinti įpareigoja ne tik Lietuvos nacionalinė, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautinė teisė. Situacijos, kai, sulaikytas asmuo neinformuojamas apie teisę tylėti ir neduoti parodymų, skatinamas atsisakyti advokato ar netgi įtikinamas duoti parodymus grasinant suėmimu ar melagingai žadant galimybę išvengti atsakomybės yra nesuderinamos su teise į teisingą teismą. Jos kenkia ne tik teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje, bet ir skatina atotrūkį tarp teisės normų ir realios praktikos, menkindamos pasitikėjimą teise ir teisine valstybe.
Pastebėtina, kad skirtingai nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Graikijoje ar Kroatijoje, kur neteisėtai gauti duomenys pašalinami iš bylos medžiagos, Lietuvoje teismui perduodama visa bylos medžiaga. Kartu teisėjams keliama užduotis apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti tik teisėtais ir patikimais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad įrodymais neturi būti pripažįstami duomenys, kuriuos gaunant buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Vis dėlto, nors laikoma, kad profesionalūs teisėjai turi gebėti atsiriboti nuo peržiūrėtų ar išgirstų neteisėtai gautų duomenų, galima kelti klausimą, ar išties įmanoma „atragauti pažinimo obuolį“? Ar perskaičius pažeidžiant įtariamojo teises gautus nuoseklius parodymus, vis dar įmanoma vertinti bylos faktus, lyg tie parodymai niekada nebūtų duoti? Net jeigu atsakymas yra „taip“, rizikų išlieka.
Kita vertus, o kaip apskritai įrodyti, kad viskas vyko kiek kitaip, nei atrodo iš apklausos protokolo? Viena kalbintų advokačių pastebėjo:
„Lietuvoje, sakyčiau, tendencija yra tokia, kad realiai teismai nesigilina, kaip buvo surinkti įrodymai, jeigu jie mato ikiteisminio tyrimo metu kažkur įtariamojo parašą. Jeigu formalūs reikalavimai yra išlaikyti, į turinį niekas nesigilina.“
Išties, neretai šiuo požiūriu įtariamojo žodis atsiduria prieš tyrėjo žodį ir, nesant papildomų galimybių nustatyti, kas iš tiesų vyko apklausos metu, belieka pasitikėti formaliais dokumentais.
Įtariamųjų apklausų garso ir vaizdo įrašų privalumai
Siekiant geriau užtikrinti pamatinių įtariamųjų teisių, o kartu ir teisės į teisingą teismo procesą apsaugą, Žmogaus teisių stebėjimo institutas nuosekliai pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų įtvirtintas reikalavimas daryti bent jau laikinai sulaikytų ar suimtų pilnamečių įtariamųjų apklausų garso ir vaizdo įrašus. Tokie įrašai nepakeistų įtariamojo apklausos protokolo, tačiau taptų vertinga priemone stiprinant teisėtumo principo laikymąsi įtariamojo apklausų metu.
Valstybių, kur tokia praktika yra taikoma (pvz., Kroatijos, Airijos, Portugalijos ir kt.), patirtis rodo, kad tokie įrašai turi keletą privalumų:
Pirma, vaizdo ir garso įrašai padeda užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos įtariamųjų procesinės teisės. Nors apklausų įrašymas neužkerta kelio „neformaliems pokalbiams“ ir kitoms taktikoms, reikalavimas įrašyti, kaip asmuo informuojamas apie teises, kaip išaiškinama teisė turėti gynėją nemaža dalimi atvejų padeda užtikrinti bent minimalių procesinių standartų laikymąsi. Įrašai taip pat itin svarbūs kilus abejonių vertimo kokybe.
Antra, vaizdo ir garso įrašai leidžia užfiksuoti išsamų apklausos turinį. Tai gali būti itin svarbu Lietuvoje, kur nėra reikalavimo apklausos protokole atspindėti vykusią apklausą kuo labiau pažodžiui. Jie taip pat atskleidžia ir daug neverbalinės informacijos – balso toną, pauzes, tyrėjo ir įtariamojo emocijas, gali padėti nustatyti įtariamojo būklę apklausos metu.
Trečia, vaizdo ir garso įrašai leidžia išvengti spekuliacijų galimais teisių pažeidimais. Jie suteikia apsaugą pareigūnams, kurie gali būti nepagrįstai kaltinami apklausos metu neva įvykdytais pažeidimais.
“Garso įrašymas ir ikiteisminio tyrimo metu, jis iškarto leistų atsakyti į tokius kaip ar teisingai buvo žmogus supažindintas su jo teisėmis, ar pilnai jam išaiškinta, ar protokolas atitinka tai, ką žmogus pasakė.“ Advokatas
“Sveikintinas dalykas. Iš praktinės pusės – visi procesualistai bijo kamerų. […] Matyt, tyrėjams reikėtų susigyventi, kad tai ne jų darbas sekamas ir tas filmavimas nėra toks baisus dalykas. Ir tada teismuose būtų lengviau. Kad ir teikia skundą, yra apsisaugojimas, nes darytas vaizdo įrašas ir matyti, kad dalyvavo ir advokatas, ir įstatyminis atstovas. Nes būna sako, kad tyrėja darė spaudimą, mušė vos ne.“ Ikiteisminio tyrimo tyrėja
Bendriausia prasme, įtariamųjų apklausų garso ir vaizdo įrašų darymas galėtų prisidėti prie ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės kultūros ugdymo.
Šis tekstas parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos Teisingumo programos (2014-2020) finansuojamą projektą „Gynybos teisės įrodinėjimo procese“ (Defence Rights in Evidentiary Proceedings, DREP).
Projektą iš dalies finansavo Europos Sąjungos Teisingumo Programa (2014-2020). Visa atsakomybė už teksto turinį tenka VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutui. Šio teksto turinys negali būti vertinamas kaip atspindintis oficialią Europos Komisijos nuomonę. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės, susijusios su šiame tekste skelbiamos informacijos panaudojimu.
