Berlynas – Briuselis – Vilnius
Visose ataskaitoje apžvelgtose srityse nustatyta, kad dauguma ES valstybių neįdėjo pakankamai pastangų užfiksuotų teisinės padėties problemų sprendimui, ignoravo egzistuojančius trūkumus ar net kryptingai blogino situaciją, teigiama „Liberties teisinės valstybės ataskaitoje 2023“. Žmogaus teises Europos Sąjungoje serginti nevyriausybinių organizacijų koalicija Liberties savo 2022 m. ataskaitoje, sudarytoje 45-ių nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų, veikiančių 18-oje ES valstybių, plačiau nei Europos Komisijos kasmetinėje teisinės padėties audito ataskaitoje apžvelgė svarbiausius įvykius teisingumo, korupcijos, spaudos laisvės, stabdžių ir atsvarų sistemos, pilietinės erdvės ir sisteminių žmogaus teisių problemų srityse. Tai yra iki šiol nuodugniausia nepriklausomo pilietinių teisių organizacijų tinklo rengiama šešėlinė teisinės padėties ataskaita Europos Sąjungoje.
Ataskaitoje Žmogaus teisių stebėjimo institutas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau nesilaikė savo tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautinę prieglobsčio teisę. Svarbiausiais žmogaus teisių pažeidimais išliko išstūmimo politikos ir praktikos taikymas pasienyje su Baltarusija, teisinio pagrindo masiniams nereguliarių migrantų ir prieglobsčio prašytojų de facto sulaikymams išlikimas, prieglobsčio prašymų nagrinėjimo politikos neobjektyvumas ir orientacija į prašymų atmetimus bei vyriausybės ketinimas išstūmimo politiką įtvirtinti nacionalinėje teisėje.
„Deja, valdant migracijos krizę, Lietuva praleido progą parodyti Europos Sąjungos partnerėms valstybėms, kad nacionalinis saugumas ir pagarba žmogaus teisėms yra suderinama ir gali egzistuoti kartu. Vyriausybė pasirinko atgrasymo strategiją nereguliariai iš Baltarusijos atvykstančių užsieniečių atžvilgiu, ne visuomet suteikdavo pagalbą asmenims pažeidžiamose situacijose pasienio ruože, į Lietuvą patekusius masiškai sulaikė, neužtikrino adekvačių gyvenimo sąlygų ir pagarbos šių asmenų žmogiškam orumui,“ – teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovas Martynas Jockus.
Pagrindinės išvados apie situaciją Lietuvoje:
- Migrantų išstūmimai pasienyje su Baltarusija pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos Lietuva prisiėmė ratifikuodama Konvenciją dėl pabėgėlių statuso;
- Išliko teisinė galimybė masiniam nereguliarų migrantų ir prieglobsčio prašytojų de facto sulaikymui, nenumatant įstatymu galimybės tokį sulaikymą apskųsti teismui;
- Į prašymų atmetimą orientuota prieglobsčio politika kelia dvejones dėl prieglobsčio procedūrų taikymo teisingumo;
- Vyriausybės ketinimas išstūmimo politiką įtvirtinti įstatyminėje bazėje kelia susirūpinimą dėl šios politikos prieštaravimo tarptautinei teisei;
- Spaudos laisvės ir saviraiškos laisvės srityje išliko praktika, kuomet žurnalistų prieiga prie viešo intereso dokumentų buvo ribojama netinkamai taikant duomenų apsaugos teisės aktus.
Nuorodos:
- Pranešimas spaudai apie „Liberties teisinės viršenybės ataskaitą 2023“
- Tendencijų analizė 1: priemonės sustabdyti korupcijai yra per silpnos
- Tendencijų analizė 2: pilietinė visuomenė 2023 m. – nevyriausybinės organizacijos paliktos likimo valiai
- Pilnos apimties „Liberties teisinės viršenybės ataskaita 2023“
