hrmi-youtube
LT

Reikalavimas filmuoti alkoholio pirkėjus keltų grėsmę privatumui

2017 / 05 / 10 Žymos:

Sveikatos reikalų komitete svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios įpareigotų parduotuves įrengti vaizdo kameras alkoholio skyriuose ir virš prekystalių, o prekybos alkoholiu vaizdo įrašus saugoti pusę metų.

Priverstinis ir visuotinis tokių priemonių taikymas yra pirkėjų teisės į privatumą varžymas. Pagal Lietuvos duomenų apsaugos teisės aktus, vaizdo stebėjimas turėtų būti pasitelkiamas tik kaip kraštutinė priemonė, kai tų pačių tikslų negalima pasiekti neribojant asmens privatumo.

Taigi Seimas, norėdamas apsunkinti prekybą alkoholiniais gėrimais, gali ryžtis ir potencialiems žmogaus teisių pažeidimams.

Sukauptų daug detalių duomenų apie kiekvieną pirkėją

Gali kilti pagrįstas klausimas, kuo ši tvarka skiriasi nuo dabar parduotuvėse gana paplitusio vaizdo kamerų naudojimo.

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą vaizdo stebėjimo kameros turėtų būti įrengtos tik tais atvejais, kai parduotuvėje neįmanoma mažiau privatumą ribojančiais būdais užtikrinti saugumo.

Tad pardavėjui suteikiama diskrecija spręsti, būtina filmuoti ar ne, ir jei ne – pirmenybė turi būti tiekiama kitoms priemonėms. Žinoma, nemažai verslų piktnaudžiauja tuo, kad efektyvios kontrolės tam beveik nėra, ir kameras įrengia ir kai (bei ten, kur) jų nereikėtų.

Tačiau siūlomais pakeitimais numatoma reikalauti kameras įrengti visais atvejais, neatsižvelgiant ar yra bent menkiausias jų poreikis saugumui užtikrinti. Juo labiau, kai kuriais atvejais reikalaujama kameras rengti virš prekystalio, detaliai fiksuojant perkančiųjų veidus, o vaizdo įrašas visais atvejais turi būti saugomas ilgą laikotarpį.

Tokiu būdu apie konkretų pirkėją, ypač jei jis yra nuolatinis pirkėjas tam tikroje parduotuvėje, iš vaizdo įrašų gali būti sukaupiama labai daug ir detalios informacijos – lankymosi dažnumas, laikas, perkamos prekės, žmonės su kuriais lankosi ir panašiai.

Ir visa tai turėtų būti daroma privalomai, visais atvejais, neatsižvelgiant į realų tokių duomenų kaupimo poreikį. Tad kyla svarių abejonių ar tokia tvarka neperžengia pateisinamo asmens privatumo ribojimo.

Karolis Liutkevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas