Strateginis bylinėjimasis yra esminis įrankis siekiant užtikrinti ilgalaikį teisinį pokytį ir formuoti teisinę praktiką, kuri būtų naudinga ne tik konkretiems asmenims, bet ir platesnėms visuomenės grupėms. Nors Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija yra stipri priemonė apsaugoti asmenų teises Lietuvoje, jos potencialas kaip strateginio bylinėjimosi įrankis Lietuvoje dar nėra pilnai išnaudojamas. Daug praktikuojančių teisininkų ir teisėjų, o taip pat ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovų, vis dar neturi pakankamai žinių ir supratimo apie Chartijos galimybes, todėl šiuo metu ji dažnai lieka strateginio bylinėjimosi paraštėse.
Chartijos taikymas bylinėjimosi metu Lietuvoje
Atliktame tyrime yra pasirinktas 2020-2024 metų laikotarpis, kuris laikytas reprezentatyviu laikotarpiu, be kita ko, apimančiu svarbius teisinių ir socialinių pokyčių etapus. Jo metu buvo nagrinėjamos įvairios bylos, susijusios su žmogaus teisėmis, privataus gyvenimo, duomenų apsauga – tai atspindi tiek globalias, tiek regionines problemas, tokias kaip pasaulinė COVID- 19 pandemija bei migracijos krizė.
Tyrimo metu išanalizuota 1071 byla, kurioje buvo remiamasi Chartija. Tuo tarpu per visą laikotarpį teisiniu keliu buvo nagrinėjamos 415 484 bylos – tai rodo, kad Chartija taikyta tik 0.26% visų nagrinėtų bylų 2020-2024 metų laikotarpyje.
Iš 1071 bylos proceso šalys į Chartiją referavo 397 bylose arba 37% visų analizuotų bylų. Pastebėtina, jog iš šių 397 atvejų, net 323 bylose (81%) teismai nekomentavo Chartijos taikymo bei nesirėmė ja konstatuojamoje dalyje. Tai gali reikšti, kad teisėjai arba nėra pakankamai įsitikinę Chartijos taikymo reikšmingumu, arba neturi pakankamai žinių, kaip ją taikyti savo sprendimuose, arba šalys Chartija remiasi netinkamai.
Studijos metu išsiskyrė tam tikros temos, dėl kurių buvo inicijuota daugiausiai bylų: migracija, asmenvardžių rašyba, šeimos teisės klausimai, baudžiamoji atsakomybė, duomenų apsauga, socialinė parama, žiniasklaida.
Chartijos taikymo perspektyvos strateginiame bylinėjimesi Lietuvoje
Žvelgiant į tyrimo duomenis apie Chartijos taikymą Lietuvoje per 2020–2024 metų laikotarpį, pastebima, kad, nors Chartija yra naudojama įvairiose teisinėse bylose, jos taikymas tebėra santykinai ribotas, ypač kalbant apie strateginį bylinėjimąsi. Pavyzdžiui, migracijos, asmenvardžių rašymo ar duomenų apsaugos srityse Chartija buvo taikoma tik mažame procente
bylų, nors šiose srityse žmogaus teisių užtikrinimas yra itin svarbus, o šių temų aktualumas pastaraisiais metas sparčiai didėja. Tai rodo ne tik faktinį Chartijos taikymo trūkumą, bet ir dideles galimybes ją plačiau pasitelkti strateginiams tikslams.
Strateginis bylinėjimasis galėtų tapti esminiu įrankiu, kuris ne tik užtikrintų, kad Chartija būtų taikoma dažniau ir nuosekliau, bet ir formuotų teisinę praktiką, kuri būtų orientuota į ilgalaikius pokyčius.
Daugiau su studija susipažinti galite čia.
Nuotrauka: Pexels I Abby Chung
