Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, kontekste ES pagrindinių teisių chartijos taikymas išlieka nevienodas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2024 m. duomenimis, ES šalių pastangos taikant Chartiją dažnai būna fragmentiškos, be aiškių struktūrų ir terminų. Nacionaliniai teismai linkę taikyti Chartiją, kai nacionalinė teisė neturi aiškių nuostatų dėl pagrindinių teisių. Pavyzdžiui, Bulgarijos teismai naudojo Chartiją pripažindami tos pačios lyties asmenų santuokas, sudarytas užsienyje, kai nacionalinė teisė to nereguliavo – šiuo atveju Chartija tapo stipriu įrankiu situacijoje, kai nacionalinės teisės aktai nesuteikė pakankamos apsaugos.
Kalbant apie Lietuvos situaciją, iš atlikto tyrimo matyti, jog ES pagrindinių teisių chartiją savo praktikoje naudoja visų grandžių teismai bei proceso šalys. Įdomu ir tai, kad pastebimas ir tam tikras Chartijos naudojimas vietos ir regioniniu lygmeniu, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė savo 2023–2025 metų strateginiame veiksmų plane remiasi Chartijos nuostatomis kartu su kitais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, kas gali suponuoti ateities tendenciją plėtoti Chartijos taikymą ne tik teismų, bet ir viešojo administravimo srityje.
Nepaisant to, šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES valstybių narių, Chartijos naudojimas, ypatingai strateginiame bylinėjimesi, yra palyginti ribotas, o jos potencialas – nerealizuotas, nors ji turi tokią pačią teisinę galią kaip ir ES sutartys. Nacionaliniai teismai privalo taikyti Chartiją tais atvejais, kai nagrinėjamos bylos patenka į ES teisės reguliavimo sritį, tačiau praktikoje Chartijos taikymas strateginiame bylinėjimesi yra ribotas dėl kelių galimų priežasčių: žinių stoka, Nežinojimas, kaip rasti ES teisės „kabliuką“, kuris pateisintų Chartijos taikymą ir Nenoras kreiptis į ESTT.
Norint gerinti dabartinę situaciją ir užtikrinti, kad Chartija būtų plačiau ir tinkamai taikoma strateginiame bylinėjimesi, rekomenduotina:
- Teisininkų ir teisėjų švietimas: reikėtų rengti specializuotus mokymus tiek teisėjams, tiek praktikuojantiems teisininkams, kad būtų užtikrinta, jog jie supranta Chartijos taikymo svarbą ir gali ją naudoti žmogaus teisių apsaugai strateginio bylinėjimosi metu. Teisėjai turi būti skatinami gilinti įsitikimą, kad Chartija nėra tik „papildoma“ teisė, bet galingas instrumentas, kurį reikia taikyti priimant sprendimus.
- Didesnis dėmesys Chartijos taikymui: teismai turi būti skatinami atidžiai vertinti kaip Chartija gali būti naudinga praktikoje. Teismų jurisprudencijoje turėtų būti aiškiai išdėstyti argumentai, kodėl Chartija yra aktuali, ir pateikti išsamūs paaiškinimai, kai ji nėra taikoma.
- Aiškios procedūros ir visuomenės informuotumo didinimas: reikalingos aiškios gairės ir teisininkams, ir pilietinei visuomenei, kaip prašyti prejudicinio sprendimo ir kaip turi būti pateikiami teisiniai argumentai, kad teismas galėtų kreiptis į ESTT. Tai padėtų ne tik pareiškėjams, bet ir teismams geriau suprasti, kada ir kodėl reikia kreiptis į ESTT.
- Strateginis Chartijos taikymas: Praktikuojantys teisininkai ir organizacijos, dirbančios su žmogaus teisėmis, turi būti skatinami aktyviau naudoti Chartiją, kad pasiektų teisingumą, ypač sudėtingose ir kompleksinėse bylose. Tai apima tiek kreipimąsi į ESTT, tiek strateginį teisinių argumentų kūrimą, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus teisės būtų gerbiamos ir ginamos ES lygmeniu.
Plačiau su studija susipažinti galite čia.
Pexel I RDNE Stock project
