Lietuvos Respublikos Seimas 2012 metais pritarė Lietuvos valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2030“, kurioje Lietuvai keliami gana ambicingi tikslai. Vienas šių tikslų – integruotis į bendrą Šiaurės-Baltijos šalių regioną. Anot strategijos autorių, tokio regiono sukūrimui reikalingas vertybių supanašėjimas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, kai „pripažįstamos skirtingos tapatybės ir tradicijos, tačiau pabrėžiama vertybinė konvergencija, kurios pagrindas – šiuolaikinės vertybės, neatsiejamos nuo sėkmingo gerovės valstybės gyvavimo“.
Tačiau kiek bendrumo su Šiaurės šalyse įsitvirtinusiomis vertybėmis turi Lietuvos visuomenės bei politikų vertybės? Juk neretai viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad žmogaus teisių, lyčių lygybės, saviraiškos laisvės bei individo autonomijos idėjos, neatskiriamos nuo šiaurietiško identiteto, yra svetimos Lietuvai. Nemaža dalis politikų nevengia palaikyti įstatyminių iniciatyvų, nederančių su pamatiniais žmogaus teisių apsaugos principais, teigdami, kad žmogaus teisių plėtra prieštarauja lietuvių visuomenės vertybėms.
Tačiau kokios gi tos lietuvių vertybės ir apie kokių konkrečių vertybių konfliktus nuolat girdime viešojoje erdvėje? Kokias vertybes atstovauja į priešingas stovyklas susiskirsčiusi visuomenė ir politikai, diskutuodami tokiais klausimais kaip lyčių lygybė, šeimos apibrėžimas, homoseksualių žmonių saviraiškos laisvė?
Atsakymus į šiuos klausimus siekia pateikti Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atliktas Lietuvos politinių partijų vertybinių nuostatų tyrimas – pirmasis tokio pobūdžio išsamus politikų vertybinių nuostatų žemėlapis. Tyrimo pagrindu parengtoje studijoje „Lietuvos politinių partijų vertybių žemėlapis“ pateikiama Lietuvos visuomenės ir Lietuvos politinių partijų deklaruojamų vertybių bei jų raiškos praktinėje politikoje analizė, ieškant sąlyčio taškų su šiaurietiška vertybine orientacija.