Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai pateiktas Nigerijos piliečių skundas dėl valstybės institucijų veiksmų, galimai pažeidžiančių tarptautinės apsaugos prašytojų teisę į veiksmingą tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, teisę nebūti grąžintam į kilmės valstybę, teisę į gyvybę, teisę į apsaugą nuo kankinimų, teisę į teisingą teismą ir efektyvias apskundimo priemones, teisę į darbą bei teisę į apsaugą nuo diskriminacijos.
Gindami savo teises Nigerijos piliečiai taip pat kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuriame jų skundas šiuo metu nagrinėjamas preliminarios procedūros tvarka. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 13 straipsnis, įtvirtinantis pareigą suteikti veiksmingas galimybes apskųsti priimtą sprendimą, taikomas visiems administraciniams aktams. Skunde teigiama, kad užsieniečiams nebuvo užtikrintos veiksmingos garantijos, apsaugančios šiuos asmenis nuo neleistino išsiuntimo ir jie priverstinai grąžinti į kilmės valstybę. Veiksmingos teisinės gynybos priemonės sąvoka reikalauja užtikrinti galimybes savarankiškai patikrinti, ar išties nėra pagrindo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo rizikai, atsižvelgiant į tokių veiksmų negrįžtamumą. Sprendime byloje Gebremedhin prieš Prancūziją EŽTT nurodė, kad veiksminga teisinės gynybos priemonė turi numatyti automatinį išsiuntimo priemonių sustabdymą tais atvejais, kai pareiškėjas skundžiasi dėl pavojaus pagal 2 (teisės į gyvybę) ir 3 (kankinimų draudimo) Konvencijos straipsnius.
Pateiktuose paskesniuose prieglobsčio prašymuose užsieniečiai pateikė argumentus ir įrodymus, kad jų gyvybei kyla tikra individuali grėsmė ir ši grėsmė neleidžia grįžti į kilmės šalį, atsižvelgiant į jų nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina turima informacija apie kilmės valstybę. Užsieniečiai nurodė, kad jiems nebuvo teikta teisinė pagalba, nebuvo sudarytos sąlygos pateikti įrodymus ir papildomus paaiškinimus, nagrinėjant pirminius prieglobsčio prašymus. Nerinkta ir neįvertinta situacija kilmės valstybėje, sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo, kuri yra pakitusi nuo pirmojo prašymo nagrinėjimo 2021 metais. Taip pat neįvertintos papildomos aplinkybės, tokios kaip šeimos narių ir asmenų, esančių identiškoje pareiškėjų situacijoje, nužudymai ir persekiojimas. Neįvertintos ir aplinkybės, susijusios su kumuliaciniu apribojimų kilmės šalyje poveikiu. Paskesniuose prašymuose buvo užklausta iš naujo nagrinėti jų grąžinimo į kilmės valstybę poreikį pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 straipsnį, atsižvelgiant į jų turimą darbą ir socialinius ryšius.
2022 m. gruodžio 14 d. prieglobsčio prašytojai buvo išsiųsti į kilmės valstybę, nesuteikus galimybės per 7 dienas apskųsti prieš pat išsiuntimą priimtų Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjai, siekdami apsiginti nuo priverstinio išsiuntimo, neturėjo jokių veiksmingų savo teisių gynimo būdų.
Peticija buvo pateikta Žmogaus teisių stebėjimo institutui bendradarbiaujant su advokatų profesine bendrija ReLex kaip dalis Žmogaus teisių stebėjimo instituto strateginio bylinėjimosi programos. Programa siekiama esminių teisės taikymo trūkumų Lietuvos migracijos ir prieglobsčio sistemoje teisminio įvertinimo bei ydingos institucijų praktikos koregavimo.
Programa yra Aktyvių piliečių fondo remiamo projekto „Kirtus sieną: migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“ dalis.
