hrmi-youtube
LT

JT Žmogaus teisių komitetas paskelbė išvadas apie Lietuvą

2018 / 08 / 08

Pasibaigus JT Žmogaus teisių komiteto sesijai, paskelbtos išvados apie pilietinių ir politinių teisių padėtį valstybėse, tarp kurių – pastabos ir rekomendacijos Lietuvai.


Komiteto išvados dėl sisteminės diskriminacijos

Komitetas teigiamai įvertino Lietuvos pastangas gerinti romų bendruomenės padėtį visuomenėje, ypač švietimo bei įsidarbinimo srityse, kartu skatindamas veiksmingiau įgyvendinti „Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 m. veiksmų planą“ tinkamai paskirstant finansavimą ir užtikrinant efektyvią vietinės valdžios atskaitomybę. Dėl visuomenės priešiškumo bei sisteminės diskriminacijos prieš romų tautybės gyventojus, dalis jų neturi sveikatos draudimo, nėra įgiję bendrojo ar vidurinio išsilavinimo, neturi galimybių susirasti pastovaus darbo.

Komitetas išreiškė susirūpinimą ir dėl LGBTI asmenų diskriminacijos. Lietuva turėtų dėti visas pastangas, kad būtų panaikintos diskriminacinės nuostatos teisinėje bazėje, pavyzdžiui, „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme“, kurio taikymas gali būti naudojamas siekiant nepagrįstai apriboti žiniasklaidą, taip prisidedant prie LGBTI asmenų diskriminacijos. Negana to, tos pačios lyties poros vis dar išlieka teisinės sistemos paribyje, negalėdamos sudaryti nei partnerystės, nei santuokos.

Kita problemine sritimi išlieka teisinis lytinės tapatybės nepripažinimas. Lietuvoje vis dar nėra reikalingų teisės aktų, kurie detalizuotų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką. Verta pastebėti, kad 2017 metais šią spragą žmogaus teisių srityje ėmėsi spręsti nacionaliniai teismai, įpareigodami civilinės metrikacijos įstaigas pakeisti lyties įrašus civilinės būklės aktuose, nepaisant to, nepaisant to, kad pareiškėjai nebuvo atlikę pilnos lyties pakeitimo chirurginės operacijos.[1]

Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba prieš LGBTI, romų ir žydų tautybės asmenis, migrantus ir prieglobsčio prašytojus – dar viena aktuali problema, pažymima komiteto išvadose. Statistinių duomenų trūkumas, mažas teikiamų skundų ir policijoje registruotų neapykantos nusikaltimų skaičius dažnai neleidžia suprasti egzistuojančios problemos masto. Atotrūkis tarp užregistruotų atvejų ir realiai patiriamos diskriminacijos bei neapykantos incidentų atspindi problemos latentiškumą.

Atotrūkis pastebimas ne tik nusikaltimų statistikoje, tačiau ir siekiant lyčių lygybės darbo rinkoje. Nors 2016 m. priimtas darbo kodeksas įtvirtina pareigą darbdaviui užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes, vis dar egzistuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. šis atotrūkis siekė 13,4%. Didžiausios „atlyginimų žirklės“ – 38,3% – finansų ir draudimo srityje.[2]

Dėmesys atkreiptas ir į smurto artimoje aplinkoje problemas: smurto aukos ne visada gauna reikiamą institucinę paramą, moterys su negalia negauna specializuotos pagalbos, o mediacijos taikymas smurto artimoje aplinkoje atvejais išlieka ydinga praktika.

Komitetas rekomendavo veiksmingiau traukti atsakomybėn smurtautojus, užtikrinti apsaugos priemones aukoms ir smurto artimoje aplinkoje atvejais vengti taikančiosios mediacijos. Komitetas taip pat išreiškė raginimą ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.

Saviraiškos laisvė, įkalinimas ir prieglobsčio prašymas

Išvadose Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo siekta uždrausti prekybą Lietuvos Respublikos interesus įžeidžiančiomis prekėmis. Žmogaus teisių stebėjimo instituto teiktose pastabose šiam projektui nurodyta, jog „draudimų pagrindai yra itin plačiai suformuluoti ir neproporcingai ribotų pamatinę saviraiškos laisvę“.[3] Seimo Žmogaus teisių komitetas atsižvelgė į teiktas pastabas ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektą atmetė.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji Lietuvoje vis dar neproporcingai dažnai laikomi nelaisvėje, nurodoma komiteto pastabose, o alternatyvos, tokios kaip užstatas arba raštiškas pasižadėjimas neišvykti iš šalies, įtraukiamos ypač retai. Tuo tarpu sąlygos Lietuvos kalėjimuose pripažįstamos itin prastomis ir pažeidžiančiomis žmogaus teises, dėl ko kai kurios ES šalys net atsisako perduoti Lietuvai įtariamuosius.[4]

Komitetas nurodo, kad prieglobsčio prašytojai susiduria su prieš juos neproporcingai naudojamu laikymu nelaisvėje, kai kuriais atvejais besitęsiančiu net iki 18 mėnesių. Pastabose kalbama ir apie gautus pranešimus, kai prieglobsčio prašytojai apskritai nebuvo įleisti į šalį, arba jų prašymai gauti prieglobstį net nebuvo užregistruoti.

Visa JT Žmogaus teisių komiteto ataskaita skelbiama čia.

[1] https://hrmi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2016-2017-%C5%BDmogaus-teisi%C5%B3-ap%C5%BEvalga.pdf , 44 p.

[2] https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=143043

[3] https://hrmi.lt/seime-svarstomos-vartotoju-teisiu-apsaugos-istatymo-pataisos-kelia-gresme-saviraiskos-laisvei/?hilite=%27vartotoj%C5%B3%27%2C%27apsaugos%27

[4] https://hrmi.lt/po-perdavimo-europos-aresto-orderio-praktika-lietuvoje/