Kai 2021 metais Lietuvą užklupo vadinamoji migracijos krizė, paaiškėjo, kad Lietuva įvairiomis prasmėmis nebuvo pasirengusi migracijos reiškinio išbandymui nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje. Nors vis dar bandoma migrantų krizės situaciją piešti kaip “gerai suvaldytą hibridinės atakos krizę”, yra svarbu pastebėti, kad viso šio laikotarpio metu buvo padaryta daug žmogaus teisių pažeidimų. Žmonių teisės buvo pažeidžiamos tiek juos apgręžiant, kai šie bandė kirsti sieną, tiek ir jiems atsidūrus Lietuvoje, kai iš jų – vaikų, moterų, vyrų – ilgam buvo atimtos pamatinės teisės ir laisvės. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su partneriais Psichikos sveikatos perspektyvos parengė leidinį “Analitinė studija: migrantų ir prieglobsčio prašytojų situacija Lietuvoje”. Studijoje yra pateikiama migrantų krizės situacijos apžvalga, žmogaus teisių pažeidimai ir individualios migrantų patirtys Lietuvos užsieniečių registracijos ir pabėgėlių priėmimo centruose.
2021 migrantų krizės pradžia
2021 m. žymiai išaugus migrantų skaičiui Lietuvoje prasidėjo taip vadinamoji migracijos krizė. To pasekoje 2021 m. liepos 13 d. Seimas priėmė rezoliuciją ir įstatymo pataisas, kurios susilaukė kritikos iš ES Teisingumo Teismo ir Jungtinių Tautų Organizacijos. 2023 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas pripažino, kad kai kurios užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Nepaisant to, 2023 m. buvo priimti nauji sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimai, kurie buvo žingsnis link tolimesnių žmogaus teisių pažeidimų.
Interviu su migrantais ir prieglobsčio prašytojais
Siekiant suprasti migrantų patirtis registracijos ir priėmimo centruose, buvo atlikti 18 interviu. Šiuose interviu buvo kalbama apie gyvenimo sąlygas Naujininkuose, Kybartuose, Pabradėje ir Rukloje. Atlikti interviu parodė, kad sąlygos skirtinguose centruose skyrėsi: kai kurie žmonės pranešė apie sudėtingas sąlygas be pagrindinių patogumų, kiti – santykinai geresnes su prieiga prie bazinių paslaugų. Studijoje minimos migrantų patirtys atskleidė daug žmogaus teisių pažeidimų skirtingose srityse: prastas gyvenimo ir maitinimo sąlygas, sveikatos priežiūros paslaugų trūkumą, sudėtingus santykius su darbuotojais, kalbos barjero problemą, teisinės pagalbos trūkumą, finansinės paramos stoką, patiriamą smurtą, rasizmo ir homofobijos apraiškas, interneto, telefono ryšio ir užimtumo trūkumą, administracinių procesų painumą. Nuolatinė nežinia, baimė ir stresas dėl ateities, pagalbos ir priėmimo trūkumas taip pat turėjo didelės įtakos migrantų psichikos sveikatai.
Rekomendacijos
Atsižvelgiant į interviu metu surinktus duomenis Studijos komanda parengė rekomendacijas, skirtas migrantų situacijai Lietuvoje pagerinti. Toliau vystant migrantų politiką, svarbu atsižvelgti į žmogaus teisių standartus tarptautiniu mastu ir:
- ES mastu skatinti solidarumo mechanizmo vystymą, kuomet migracijos ir prieglobsčio prašytojų paraiškų teikimo, apgyvendinimo ir bylų nagrinėjimo mechanizmai būtų paskirstyti tolygiai, proporcingai ir privaloma tvarka ES valstybėms narėms, užtikrinant žmogaus teises. Tuo pačiu nutraukti prieglobsčio ir apsaugos įsipareigojimų perkėlimo politiką kilmės ir tranzito šalims.
- Atsisakyti apgręžimo įteisinimo ir praktikos prie Lietuvos-Baltarusijos sienos bei kolektyvinio užsieniečių, patekusių į Lietuvos teritoriją, išsiuntimo, draudžiamo tarptautinės teisės.
- Sustabdyti ir uždrausti valstybės sienos apsaugos pareigūnams naudoti atgrasančius veiksmus ar psichologinę prievartą, bet kokią fizinę prievartą ar kitas specialiąsias priemones, naudojamas prieš nereguliarius migrantus, kertančius sieną tam nenumatytose vietose.
- Užtikrinti gyvenimo sąlygų normas priėmimo ir registracijos centruose: nuolatinį karšto ir švaraus vandens tiekimą, sveikatos normas atitinkantį patalpų apšvietimą, atitinkamą drabužių, įrankių ir baldų kiekį.
- Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos reguliariai ir būtų lengvai prieinamos, kad vizitų pas gydytojus nereikėtų ilgai laukti, užtikrinti konfidencialias vertimo paslaugas vizitų metu, užtikrinti išsamios informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką prieinamumą, užtikrinti greitosios medicinos pagalbos ir psichologinių paslaugų prieinamumą.
- Užtikrinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą migrantams ir prieglobsčio prašytojams – apie šias paslaugas turi būti sistemingai informuojama, sudaromos galimybės tęstinėms konsultacijoms, konsultacijos privalo būti kultūriškai jautrios. Pagal poreikį turi būti pasitelkiami kvalifikuoti vertėjai, kultūriniai tarpininkai.
Visas rekomendacijų ir pilnos apimties Studijos tekstą galite rasti čia.
Analitinė studija išleista įgyvendinant projektą „Kirtus sieną – migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“, remiamą Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, bei projektą „At the Border and Beyond: Monitoring and Advocacy for the Rights of Migrants and Asylum Seekers”, remiamą Open Society Foundation lėšomis, skiriamomis pagal Atviros visuomenės fondo Europos ir Eurazijos programą. Projektas „Kirtus sieną – migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija“ vykdomas kartu su VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“.
