hrmi-youtube
LT

9-ių ES šalių NVO reikalauja informacijos apie „Covid-19“ sekimo programas ir jų poveikio analizės

2020 / 06 / 08

2020 m. birželio 8 d., Berlynas. Devynių ES šalių žmogaus teisių apsaugos organizacijos, Europos pilietinių laisvių sąjungos („Liberties“) tinklo narės, kartu pateikė prašymus valdžios institucijoms suteikti viešą informaciją apie COVID-19 plitimui kontroliuoti naudojamas programėles, kurios seka kontaktus ir simptomus bei prižiūri karantiną.

 

Pirma tokio pobūdžio iniciatyva siekiama užtikrinti, kad ES vyriausybės neapdorotų daugiau asmens duomenų, nei to būtina visuomenės sveikatos apsaugai, ir kad buvo imtąsi veiksmų sumažinti duomenų nutekėjimo ir kitų privatumo pažeidimų rizikai.

„Gelbėti gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, be abejo, yra kilnus tikslas, tačiau masinis stebėjimas veikiausiai tam nereikalingas ir tikrai kelia tam tikrą pavojų. Žmogaus teisių apsaugos organizacijos turi įsitikinti, kad Europos vyriausybės rimtai žiūri į savo pareigą rengti poveikio vertinimą, ir kad nei viena jų nesinaudoja pandemija kaip pretekstu platesniam privatumą pažeidžiančių skaitmeninio stebėjimo technologijų taikymui normalizuoti“,  – kalbėjo Orsolya Reich, „Liberties“ vyr, advokacijos pareigūnė.

„Liberties“ tikisi iš kai kurių ES valstybių narių gauti kokybiškos informacijos, įrodančios, kad naudojant technologijas pandemijos kontrolei buvo parinktos proporcingos priemonės ir deramai atsižvelgta į BDAR reikalavimus. Tai sustiprins argumentą, kad pandemijos metu galima elgtis teisėtai. Kita vertus, jei valstybė narė nepateiks visos su paraiška susijusios viešos informacijos arba bus pažeidusi duomenų apsaugos reglamentus, „Liberties“ nariai kreipsis į teismą.

„Mūsų tikslas – sumažinti padidėjusį stebėsenos lygį. Manome, kad kontaktus sekančios, simptomus stebinčios ir karantiną prižiūrinčios programėlės turėtų būti naudojamos tik tuo atveju, jei yra įrodymų dėl jų veiksmingumo, jos skirtos konkretiems tikslams ir žmonės tai daro savanoriškai. Reikėtų laikytis BDAR  nustatytų principų. Jei reikės, kreipsimės į teismą. „Liberties“ manymu, teismai primins valdžios institucijoms, kad Europos Sąjungos valstybės narės gerbia demokratiją, o be laisvės nuo sekimo privačioje ir viešoje sferoje demokratija negali klestėti “, – teigė „Liberties“ vyr. advokacijos pareigūnė Eva Simon.

Iniciatyva ragina vyriausybes ir visuomenės narius prisiminti, kad žmogaus teisės yra svarbios apsaugos priemonės tokiomis ekstremaliomis situacijomis, kaip ši pandemija. Jos palaiko visuomenės pasitikėjimą (kas būtina norint koordinuoti jos veiksmus) ir galiausiai apsaugo visuomenės narių sveikatą.

Prie iniciatyvos prisijungė Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Italija, Lietuva, Lenkija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija.

 

Norėdami gauti daugiau informacijos apie šią iniciatyvą, susisiekite su:
Orsolya Reich
Vyr. advokacijos pareigūnė – „Liberties”

o.reich@liberties.eu

 

„Civil Liberties Union for Europe” (liet. „Europos pilietinių laisvių sąjunga“, trumpiau – „Liberties“) yra už visų asmenų Europos Sąjungoje (ES) laisves kovojanti nevyriausybinė organizacija. Mūsų būstinė randasi Berlyne, taip pat turime atstovų Briuselyje. „Liberties“ pamatas – ES šalyse esančių ir su pilietinėmis laisvėmis dirbančių NVO tinklas. Šiuo metu bendradarbiaujame su organizacijomis Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje ir Nyderlanduose, taip pat turime asocijuotų partnerių Vokietijoje, Švedijoje. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų pilnai užtikrintos žmogaus teisės.