Liepos 4 d. Prezidentė vetavo birželio 28 d. Seimo priimtą medicinos mokslo pažangą neigiantį bei naujausius nevaisingumo gydymo metodus draudžiantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, ir grąžino jį Seimui. Seimas spręs, ar įstatymą atmesti, ar svarstyti pakartotinai. Nusprendus svarstyti pakartotinai, Seimo nariai balsuos, ar priimti įstatymą su Prezidentės pasiūlymais, ar juos visus atmesti.
Draudžiama donorystė
Pagal priimtą įstatymą, Pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tuomet, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Jis galėtų būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims.
Kadangi Lietuvoje registruota partnerystė nėra įteisinta, pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas tik heteroseksualioms susituokusioms poroms.
Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles. Kitų asmenų lytinių ląstelių donorystė būtų draudžiama. Tai atims bet kokias viltis kada nors susilaukti savo vaikų iš onkologinių pacientų, kurių reprodukcinė sistema paveikta chemoterapijos arba radioterapijos. Iki šiol, sužinojus apie ligą ir laukiantį gydymą, onkologiniai pacientai turėjo galimybę užšaldyti savo lytines ląsteles, jei kada ateityje norėtų jas panaudoti pagalbiniam apvaisinimui.
Įstatymas draustų ir preimplantacinę diagnostiką, siekiant atrinkti genetinės ligos nepaveiktus embrionus. Tai atims galimybę iš genetinėmis ligomis sergančių žmonių susilaukti sveiko vaiko, kadangi vienintelė išeitis ligos perdavimo embrionui atveju liktų abortas dėl medicininių priežasčių.
Uždraustas embrionų šaldymas
Seimo nariai čia nesustojo – įstatymu uždraudė embrionų šaldymą ir apribojo sukuriamų embrionų skaičių iki trijų. Embrionų apsaugą įtvirtinančios įstatymo nuostatos suponuoja, kad visi sukurti embrionai, kurių skaičius negali viršyti trijų, privalės būti perkelti į moters organizmą, net ir tie, kurie nėra gyvybingi.
Tokios procedūros ne tik pamina pamatinį moters orumą, bet ir ypatingai sumažina apvaisinimo tikimybę, padidina nenorimo daugiavaisio nėštumo tikimybę, ir tiesiogiai kenkia jos sveikatai. Kadangi embrionai negali būti užšaldyti, kiekvieną kartą nepavykus procedūrai, moteriai vėl reikėtų pereiti skausmingą hormoninę stimuliaciją ir chirurginę intervenciją, kad būtų išgautos ir subrandintos naujos moteriškos lytinės ląstelės.
Medikų bendruomenės ir pacientų organizacijų kritika
Beveik šešiasdešimt medikų bendruomenės narių ir pacientų organizacijų penktadienį kreipėsi į prezidentę, prašydami vetuoti įstatymą.
Itin kritiškame laiške teigiama, kad įstatymo trūkumai „neturi jokio kito, išskyrus dogmatinį bažnytinio „mokslo“ pagrindą, ir iš esmės kenkia Lietuvos pacientų sveikatai, gyvybei, šeimų ir visuomenės gerovei‘.
Kreipimesi pažymima, kad įsigaliojus ydingam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, tausodami pacientų sveikatą, Lietuvos gydytojai nebegalės teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugų Lietuvoje ir turės pacientams rekomenduoti vykti gydytis į užsienio šalis.
Anot pasirašiusiųjų, religija grįstos įstatymo nuostatos diskriminuoja nesusituokusius asmenis, pažeidžia žmogaus teisę į kokybišką nevaisingumo gydymą, teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, saugomą Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos, o nuostatos, susijusios su embrionų apsaugos procedūromis, galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam draudimui žaloti žmogų.
