hrmi-youtube
LT

Ar įveiksime abejingumą translyčių žmonių rūpesčiams?

2017 / 04 / 24 Žymos:

Atnaujinta 2017-05-02

Praėjo jau dešimtmetis nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje L prieš Lietuvą. Deja, per šį laiką nenuveikta nieko, kad translyčiai žmonės Lietuvoje jaustųsi oriai, o jų pamatinės teisės būtų užtikrintos.

Gydymas – neprieinamas

ŽTSI direktoriaus pavaduotojos N. Bitiukovos teigimu, Lietuvoje translyčiams asmenims, norintiems pasikeisti lytį, vis dar nėra prieinamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos – hormoninis gydymas, lyties organų redukcija ir apskritai chirurginė intervencija. Trūksta teisinio tokių procedūrų reguliavimo.

Teisę į lyties keitimą numatė 2002 m. įsigaliojęs Civilinis kodeksas, tačiau priimti Lyties keitimo įstatymą buvo delsiama. EŽTT 2007 m. įpareigojo valstybę šią teisinę spragą užpildyti.

Deja, Lyties keitimo įstatymas priimtas taip ir nebuvo, o lyties keitimo procedūra išlieka nesureguliuota jokiais teisės aktais. Šiuo metu nei teisinės, nei praktinės galimybės atlikti tokią procedūrą Lietuvoje nėra.

Nuotr. Carla Lewis, flickr.com

Ilgas dokumentų keitimo kelias

Translyčiams asmenims nesudaromos ir galimybės be kliūčių pasikeisti asmens dokumentus, kai lyties keitimas atliekamas kitoje šalyje.

Be to, įrašai apie asmens lytį, remiantis kitų šalių praktika, galėtų būti keičiami ir neatlikus medicininio lyties pakeitimo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 200 translyčių asmenų, tačiau tik apie 50 jų norėtų mediciniškai keisti lytį.

EŽTT balandžio 6 d. byloje AP, Garcon, and Nicot prieš Prancūziją nustatė, kad reikalavimas atlikti medicininį lyties keitimą siekiant teisinio lyties keitimo pripažinimo apskritai prieštarauja Konvencijai.

Kad pasikeistų asmens dokumentus Lietuvoje, translyčiams asmenims tenka kreiptis į teismus. Pavyzdžiui, balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Civilinės metrikacijos biurą pakeisti oficialius įrašus apie lytį dalį lyties keitimo procedūrų atlikusiam asmeniui.

Anot ŽTSI direktoriaus  pavaduotojos Natalijos Bitiukovos, situacija, kai asmuo medicininiu būdu pasikeičia lytį vienoje valstybėje, grįžta namo ir negali tiesiog nuėjęs į Civilinės metrikacijos skyrių pasikeisti dokumentų, nėra teisinga. Tokiais atvejais Lietuvos teismai neretai priteisia ir neturtinės žalos atlyginimą.

Susiklosčiusi asmens įrašų ir dokumentų keitimo tvarka neatitinka ir tarptautinių standartų, nes nėra nei prieinama, nei greita, nei skaidri.

Translyčių asmenų rūpesčiai – ne prioritetas

Šių metų kovą Vyriausybė pagaliau parodė iniciatyvą – pavedė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms parengti teisės aktų projektus, kurie įtvirtintų galimybę keisti lytį. Anot Ministro Pirmininko S. Skvernelio, Vyriausybė tiesiog nebegali ignoruoti ilgamečių priekaištų iš tarptautinių institucijų dėl translyčių asmenų teisių pažeidinėjimo.

Deja, ministerijos darbų imtis neskuba. Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, Vyriausybės užduoties jis nelabai suprantantis, ir nėra aišku, kokius konkrečiai teisės aktus reikėtų rengti. Tiesa, po susitikimų ir diskusijų su ŽTSI ir asociacija LGL, ministras visgi pripažino, kad bent dalies procedūrų sureguliavimas yra būtinas.

Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei A. Širinskienei translyčių asmenų problemos apskritai nerūpi. Anot jos, tai nėra prioritetinis klausimas sveikatos apsaugos sistemai.

Panašu, jog vengimas spręsti problemą ir pabrėžtinas abejingumas vis dar išlieka pagrindiniu daugumos politikų ir institucijų atsaku į translyčių žmonių bėdas. Tačiau norisi tikėti, kad S. Skvernelio ryžto užteks šiam abejingumui pralaužti.

ŽTSI, lrt.lt, lgl.lt info