Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaudamas su „Spinter tyrimai” atliko du tyrimus, kuriais yra siekiama įvertinti Lietuvos vartotojų ir verslo nuostatas apie duomenų apsaugą ES duomenų apsaugos reformos kontekste.
Tyrimo „Privatumo paradoksas: Lietuvos gyventojų nuostatas apie duomenų apsaugą” (visas tyrimo tekstas) rėmuose buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu vartotojams uždavėme klausimus apie teisei į duomenų apsaugą teikiamą svarbą, šios teisės turinio išmanymą ir jos gynimą.
„Tyrimas atskleidė taip vadinamą „privatumo paradoksą“: trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų teigia, kad teisė į duomenų apsaugą jiems yra tokia pat svarbi kaip saviraiškos laisvė, tačiau tik nedidelė dalis yra tvirtai pasiryžę imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, sumokėti mokestį už papildomą duomenų apsaugą, kad ją geriau užtikrintų”, teigiama tyrimo išvadose. Antroje tyrimo dalyje yra vertinama kokias naujoves vartotojų teisių srityje atneš Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, įtvirtinantis tokias teises kaip teisė į duomenų perkeliamumą, teisė būti pamirštam bei reguliuojantis asmens duomenų naudojimą profiliavimo tikslais.
Tyrimas „Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą” (visas tyrimo tekstas) buvo skirtas supažindinti Lietuvos verslą su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento naujovėmis: atskaitomybės principu, administracinės naštos palengvinimo sąlygomis bei duomenų apsaugos pažeidimų pasekmėmis.
Tyrimo metu taip pat buvo atlikta žvalgomoji 50-ties Lietuvos įmonių, veikiančių finansų, telekomunikacijos srityse bet startuolių, apklausa, skirta įvertinti įmonėse vyraujančią asmens duomenų tvarkymo praktiką, požiūrį į dabartinį asmens duomenų reguliavimą, informuotumą bei pasirengimą taikyti Bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą. „Dauguma tyrime dalyvavusių įmonių yra girdėjusios apie reglamentą, tačiau mažiau nei 1 iš 10 žino apie jame numatytus pakeitimus. Pusė apklaustų įmonių planuoja investuoti į pasirengimą naujam asmens duomenų apsaugos režimui, tačiau dauguma planuoja išsiversti investicijomis į „kietąsias“ – technines duomenų apsaugos priemones, nors Reglamentas būtent akcentuoja „minkštąsias“ priemones.”
Tyrimai yra parengti projekto „ES duomenų apsaugos reforma: individų ir organizacijų informuotumo tyrimas” rėmuose, kurį ŽTSI vykdo kartu su Norvegijos organizacija Electronic Frontiers Norway. Projektas remiamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009–2014 Nevyriausybinių organizacijų (NVO) programos Lietuvoje.
